Jau kovo mėnesį pavasario laukiantiems E.Rimkus primena, kad Vilniuje buvo gerokai šaltesnių metų. Tiesa, juos prisimena tik vyresnės kartos vilniečiai.
O žvelgdamas į ateitį 47 metų klimatologas regi optimistinį ir pesimistinį scenarijus. Remiantis pirmuoju, vidutinė metinė temperatūra Vilniuje turėtų šoktelėti pora laipsnių. Pesimistinis scenarijus – vidutinės temperatūros kilimas net 5 laipsniais.
Tiesa, to sulauks tik dabartiniai mažamečiai. Tačiau klimato kaitą jau dabar pajutome visi. Gerai tai ar blogai?
„Bent šiltų drabužių reikia mažiau ir už šildymą nebe tiek daug mokame“, – juokavo E.Rimkus.
– Ką mums byloja meteorologijos stočių atliekami matavimai? – paklausė E.Rimkaus „Lietuvos rytas“.
– Reikėtų priminti, kad oro temperatūros matavimai Vilniuje pradėti 1770 metais.
Taigi turėdami 247 metų duomenis galime daryti įžvalgas, koks klimatas buvo, kaip jis pasikeitė. Galime ir spėti, kaip jis keisis ateityje.
Matavimai buvo pradėti Vilniaus universitete, o šiuo metu meteorologijos stotys veikia Trakų Vokėje, oro uoste ir M.K.Čiurlionio gatvėje.
Iš šių matavimų matome žiemos ar vasaros vidutinių temperatūrų kaitą. Į juos žvelgdami pamatysime, kad 2015-ieji Vilniaus istorijoje buvo šilčiausi nuo 1770 metų. Taigi gyvename itin šilto klimato laikotarpiu.
Pastaraisiais metais itin šiltos vasaros. 2010-ųjų vasara Vilniuje buvo šilčiausia per matavimų laikotarpį. Žiemos nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos taip pat gana šiltos.
Nors šaltų dienų pasitaiko, jų skaičius nėra didelis. Pastarasis šaltas žiemos mėnuo Vilniuje – 1987 metų sausis. Tuomet spaudė beveik 35 laipsnių šaltis, nuo kurio net ausys raitėsi.
Beje, yra tokia psichologinė riba: 0 laipsnių – normalu, 10 laipsnių šalčio – vėsoka, o 20 laipsnių – šalta.
O pastarasis ypač šiltas mėnuo buvo visai neseniai – 2010 metų liepą. Jei dar žvelgsime į matavimų istoriją, pastebėsime, kad iš dešimties šilčiausių vasaros mėnesių mūsų karta patyrė net 6.
Galime didžiuotis: turėjome pačius šilčiausius kovą, liepą, gruodį ir pačius šilčiausius metus per matavimų istoriją.
Apskritai per pastaruosius 30 metų beveik nepasitaikė vasarų, kad temperatūra nepasiektų 30 laipsnių. O kai kuriomis vasaromis tokių dienų buvo daug.
– Taip keičiantis klimatui kritulių kiekis sumažėjo?
– Drėgniausi metai buvo 2010-ieji. Vasarą Vilniuje buvo tropiniai orai: beprotiškai karštos dienos, šiltos naktys ir smarkiai lijo.
Bet apskritai negaliu pasakyti, kad Vilniuje lyja daugiau. Kritulių iškrinta tik šiek tiek daugiau. Gal tik dažniau nušniokščia liūtys.
– Pasigirsta kalbų, kad klimato kaita susijusi su miesto plėtra, – formuojasi šilumos sala?
– Dėl to, kad vyksta klimato kaita, nereikėtų kaltinti Vilniaus plėtros, o kalbos apie šilumos salą neteisingos. Tiesa, meteorologijos stotis Trakų Vokėje įsikūrusi netoli prekybos centro. Jis sukuria džiaugsmo ir meilės salą. Žinoma, aš juokauju.
Iš tikrųjų tie pokyčiai, kurie vyksta Vilniuje, būdingi visam pasauliui. Juk 2015 ir 2016 metai pasaulyje buvo šilčiausi nuo matavimų pradžios.
Pagrindinės pokyčių priežastys yra kelios. Tai – Saulės aktyvumas, planetos orbitos parametrų kaita, atmosferos sudėties pokyčiai, ugnikalnių išsiveržimai.
O per pastaruosius 200 metų fiksuojamų klimato kaitos pokyčių pagrindinė priežastis – žmonių veikla. Dėl jos pradėjo keistis atmosferos cheminė sudėtis ir taip sustiprėjo šiltnamio efektas Žemės atmosferoje.
– Ar galima prognozuoti, kiek Vilniuje kils oro temperatūra?
– Prasčiausias scenarijus – vidutiniškai temperatūra mieste padidės 5 laipsniais. Žiemą ji kils daugiau, vasarą – mažiau.
O geriausiu atveju temperatūra iki 2100 metų pakils 2 laipsniais. Remiantis šiuo scenarijumi, žiemos turėtų būti drėgnesnės, antrosios vasarų pusės – sausesnės.
Remdamiesi atliktais tyrimais Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros studentai Grinvydas Špelveris, Rūta Pašiškevičiūtė ir Dalia Grendaitė sukūrė keturis klimato scenarijus Vilniuje 2067 metais.
Taigi kokio miesto klimato sąlygomis gyvensime po pusšimčio metų? Jeigu scenarijus bus optimistiškiausias, Vilniaus klimatas turėtų būti panašus į Baltarusijos miesto Bresto.
Jeigu scenarijus bus prasčiausias, galima tikėtis klimato kaip Pėče (Vengrija). Du kiti Vilniaus klimato variantai 2067 metais – Niurnbergo (Vokietija) ir Užhorodo (Ukraina).
– Ar klimato kaita naudinga Vilniui?
– Išlaidos gatvių priežiūrai žiemą tikrai sumažės. Mažiau reikės šiltų drabužių, mažiau išleisime ir šildymui.
O ir pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis, kai balandį oro temperatūra jau siekia 17 laipsnių šilumos, tikrai neatsisakys nė vienas.
Tačiau didės kondicionavimo išlaidos. Pasaulio energetikos sistema lūžta ne tada, kai patalpos šildomos, o kai vėsinamos. Su tuo taip pat teks susidurti. Kaip ir su didėjančiu ekologinių migrantų skaičiumi.
– Ar Vilnių, kaip ir kitus didesnius pasaulio miestus, kamuos smogas?
– Daugiau kaip prieš porą dešimtmečių rašiau diplominį darbą apie Vilniaus užterštumą.
2013-aisiais panašų darbą apsigynė viena studentė. Ir per tą laiką nedaug kas pakito – Vilniaus oro užterštumas nėra didelis. Juk Vilniaus centre nebeliko pramonės. O prisiminkime, kiek gamyklų buvo sovietmečiu.
Ar prognozės dėl oro kokybės Vilniuje neblogos? Tai priklauso nuo daugelio dalykų: miesto plėtros, transporto rūšių.
