Kaip portalą lrytas.lt informavo Priešgaisrinės apsaugos departamentas, naktis buvo palyginti rami. Nuo 23 val. iki 6 val. ugniagesiai kviesti 5 kartus pjaustyti nuvirtusių medžių: 2 Vilniaus apskrityje palei Elektrėnus, 2 Kaune ir 1 Alytaus rajone.
Iš viso per parą šalies ugniagesiai nuvirtusių medžių važiavo pjaustyti 40 kartų.
Dėl ketvirtadienį ir penktadienio naktį siautusių audrų ir perkūnijos, elektros dar neturi 3,9 tūkst. bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) klientų, dauguma jų yra Pietryčių Lietuvoje.
ESO duomenimis, Alytaus regione 6 val. elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs 1,9 tūkst. klientų, Vilniaus regione - 1,1 tūkst., Utenos ir Kauno regionuose - atitinkamai 487 ir 445 klientams.
Bendrovės teigimu, daugelyje vietų gedimus lėmė gausus žaibavimas ir ant oro linijų virtę medžiai. Gedimus šalina operatyvinės komandos, suburtos iš bendrovės darbuotojų.
Nuo ankstyvaus ketvirtadienio ryto ESO brigados tiekimą jau atstatė 69,6 tūkst. klientų.
ESO prašo gyventojų gamtos stichijų metu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius elektros laidus nedelsiant skambinti trumpuoju bendrovės numeriu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas Antanas Bubnelis penktadienį ryte pranešė, jog dėl itin smarkios liūties nustojusi veikti nuotekų siurblinė Vilniaus Upės gatvėje vakar vėlai vakare atnaujino darbą. Maždaug 23 valandą siurbliams vėl pradėjus pumpuoti nuotekas į Vilniaus nuotekų valyklą, jos nebetekėjo į Neries upę.
„Preliminariais duomenimis, į aplinką ketvirtadienį galėjo tekėti maždaug po 1,5 tūkst. kubinių metrų nuotekų per valandą, didelę jų dalį sudarė audros metu iškritęs paviršinis lietaus vanduo.
Ketvirtadienį priešpiet siurblinė nustojo veikusi kai po liūties persipildė avariniai rezervuarai, buvo užpilti bei nustojo dirbti siurbliai. Sustojus siurbliams nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Neries upę“, – teigė A.Bubnelis.
Pasak įmonės atstovo, „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja ir prižiūri tik nedidelę dalį lietaus nuotekų vamzdyno – Senamiestyje, dalyje Žvėryno ir Naujamiesčio teritorijos. Istoriškai susiklostė, jog šiuose senuosiuose miesto rajonuose lietaus nuotekų ir nuotekų iš gyvenamųjų namų tinklas buvo statomas bendrai, todėl paviršinės nuotekos kartu su buitinėmis nuotekomis teka į Vilniaus nuotekų valyklą.
Dėl žaibo iškrovos kilo 4 gaisrai.
Ankstų ketvirtadienio rytą, apie 5 val., Kaišiadorių rajone, Talpūnų kaime, dėl žaibo iškrovos užsidegė dviejų aukštų gyvenamasis namas. Ugnis buvo užgesinta iki atvykstant ugniagesiams. Gaisro metu išsilydė dalis elektros įrangos, apgadinta stogo danga ir sugriautas kaminas.
Netrukus Vilniaus rajone, Terešiškių kaime, nuo žaibo iškrovos supleškėjo medinis sandėliukas. Nuo ugnies ugniagesiams pavyko apsaugoti už 4 m stovėjusį ūkinį pastatą ir rūsį.
Dėl žaibo iškrovos dar du gaisrai kilo Lazdijų rajone – Vosbūčių kaime, atvira liepsna degė ūkinis pastatas. o apie 6 val. Akuočių kaime, sudegė ūkinio pastato stogas ir viduje buvusių per 10 paukščių.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus. Vėjas pietų, pietvakarių, 6-11 m/s, kai kur gūsiai iki 17 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 21 iki 26 laipsnių šilumos, pajūryje nuo 18 iki 20 laipsnių šilumos.
Audra talžė Kauną
Ketvirtadienio paryčiais šalies pietrytinį regioną talžiusi audra vakar vakare grįžo į Kauną. Saulė stipriai įkaitino orą nuo 17 iki 19 valandos, o tada Lietuvą iš pietų pusės pasiekė šaltas atmosferos frontas.
Dėl jo susiformavo intensyvūs lietaus debesys, prasidėjo perkūnija. Sinoptikai informavo, kad stiprų lietų gali keisti kruša, škvalas.
„Audra praūžė apie 18 val. 30 min. Druskininkuose. Rovė jaunus medelius, bėrė ledukus ir išpylė tiek vandens, kad patvinome!, – portalui lrytas.lt rašė skaitytoja Kristina.
Stiprus lietus ir vėtra nusiaubė Kauną – vartė medžius, kurie krisdami niokojo automobilis, ir net nuplėšė daugiabučio stogą. Apie nukentėjusius žmones duomenų nėra.
Daugiausia nuostolių patyrė Panerių gatvės gyventojai – medžiai išversti net keliose vietose, nuplėštas Varbių gatvės 26 numeriu pažymėto stogo danga, kuri tiesiog paslėpė netoliese stovėjusį automobilį.
Penktajame šio namo aukšte gyvenantys žmonės skundėsi, kad į patalpas bėga vanduo ir jie net nežino, kur kreiptis pagalbos.
A.Stulginskio gatvėje taip pat išvirto du medžiai: vienas tik atsirėmė į namą, o kitas užvirto ant dviejų automobilių. A.Juozapavičiaus prospekte išvirtęs medis didelės žalos nepadarė.
Gelbėtojų skaičiavimais, vien Kaune gali būti nukentėję kelios dešimtys automobilių.
Užfiksavote audrą? Siųskite nuotraukas ir video adresu news@lrytas.lt ir pasidalinkite su lrytas.lt skaitytojais!
20 val. 20 min. Ugniagesių duomenimis, daugiausia iškvietimų pietrytiniuose Lietuvos rajonuose. Daugiausia – Kaune, Lazdijuose, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose.
„Pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nėra, daugiausia tai susiję su patirta materialine žala. Tai – nuvirtę ir automobilius apgadinę medžiai, taip pat gavome pranešimų apie vėjo nuplėštas stogų skardas“, – lrytas.lt informavo Situacijų koordinavimo centras.
ESO Komunikacijos skyriaus vadovas Martynas Burba sakė, kad pietrytinėje šalies dalyje, kai kuriose vietovėse yra sutrikęs elektros tiekimas.
„Fiksuojame pranešimus apie gedimus. Elektros neturi ne regionai, o kai kurios vietovės. Daugiausia pranešimų iš Varėnos, Alytaus, Druskininkų“, – sakė M.Burba.
Vilnius audros išbandymo neatlaikė
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su sinoptike Izolda Marcinonienė, Civilinės saugos valdybos viršininku Edgaru Geda bei „Grindos“ direktoriumi Kęstučiu Vaicekiūčiu.
– Ponia Marcinoniene, iš kur atplaukė tokie audros debesys?
– (I.Marcinonienė) Audros debesys atplaukė iš pietvakarių, nuo pietų Europos. Tai atogrąžų oras, kuris per Lenkiją pasiekė Lietuvą naktį. Pirmiausia – Lazdijai, Marijampolė, mūsų pietiniai rajonai nukentėjo. Lazdijuose fiksuotas stichinis lietus – 66 mm per 8 val., kai mėnesio norma yra 74 mm. Vilniuje šiek tiek mažiau – 55 mm. Tai irgi sočiai, nes Vilniaus norma yra apie 70 mm. Tikrai plaukė gatvės.
– Ar tai ciklonas, ateinantis iš pietų Europos, kur karčiai kamavo Portugaliją ir kitas valstybes?
– (I.Marcinonienė) Taip. Ciklono pati šiltoji pusė, pietrytinis jos slėnys, kuriame buvo susikaupusi labai šilta oro masė. Ji judėjo per pietinę Vokietiją, Lenkiją. Vakar pietų Lenkijoje buvo iki 34–36 laipsnių karščio. Pas mus, laimė, tokių karščių nėra, bet irgi užtenka, nes po pietų labai staigiai kilo temperatūra. Jei ryte Vilniuje buvo 18 laipsnių, tai po pietų buvo 28 laipsniai. Šis atogrąžų oras yra labai nepastovus, imlus drėgmei. Tokie procesai karts nuo karto pasitaiko.
– Ar liūtį, kuri užklupo Vilnių, galima pavadinti dešimtmečio liūtimi?
– (I.Marcinonienė) Galima pasakyti. Vilniuje buvo užfiksuoti 5 atvejai stichinio lietaus. Stichinis lietus – 50 mm per 12 val. Paskutinė tokia liūtis buvo 2007 m. liepos 7 d., kai išplovė ir išmaudė vestuvininkus su laiminga data. Tada buvo priliję 67 mm., bet per trumpesnį laiką, 4 val. Lietuvoje būna stiprių liūčių, maždaug 6 atvejai per metus.
– Pone Geda, Vilniaus, Alytaus, Utenos, Kauno gyventojai buvo likę be elektros. Kokie apskritai nuostoliai padaryti, kur liūties pasekmės yra skaudžiausios?
– (E.Geda) Mes fiksuojame pagal mūsų tarnybos iškvietimus. Įvykiai dabar yra susiję su stichiniu reiškiniu – dėl žaibo iškrovų kilę gaisrai ir nuvirtę medžiai. Turime po 4 gaisrus ir 4 nuvirtusius medžius visoje Lietuvoje. Kaišiadoryse užsidegė namas, sudegė, o Lazdijų, Vilniaus rajone užsidegė pagalbiniai pastatai.
– Ar Vilnius nukentėjo labiausiai?
– (E.Geda) Taip. Bet prieš kelias savaites buvo stiprūs vėjai, mes per parą išvažiuodavom po penkiasdešimt kartų. Šiai dienai turime 4 išvažiavimus dėl medžių – tai nėra kažkas tokio. Nematome nieko išskirtinio.
– Pone Vaicekiūti, lietus juk nėra stichinė nelaimė?
– (K.Vaicekiūtis) Tikrai nėra, bet darbo 10 kartų daugiau.
– Kaip galite paaiškinti tai, kad Vilnius nuskendo?
– (K.Vaicekiūtis) Aš matau didesnę problemą ne dėl lietaus, pačio vandens kiekio, bet įgriuvų. Tai pavojingiausia žmonėms. Ypatingai, kai jos atsiranda keliuose. Kalbant apie P.Vileišio gatvę Vilniaus mieste, ten yra avarinės situacijos, kurios pavojingos visiems keliaujantiems tiek pėsčiomis, tiek važiuojantiems. Čia didžiausia problema. O vandens šiandien buvo tikrai daugiau, negu bet kada, 48 mm kritulių. Tūris yra didelis, o miestas be galo vystosi, atsiranda daugiau kietų dangų, vanduo turi išbėgti per tas pačias sistemas, kurios buvo įrengtos prieš 50 metų.
– Kodėl miestas amžinai tokioms nelaimėms nepasiruošęs?
– (K.Vaicekiūtis) Kalbant apie šį atvejį, esu įsitikinęs, ar tai būtų Paryžius, ar Berlynas, tokia pati situacija būtų ir tuose miestuose.
– Bet tai yra tiesioginiai nuostoliai verslui. Du prekybos centrus valdantys verslininkai ketina „Grindą“ paduoti į teismą dėl to, kad jų teritorija plaukia ne pirmus metus. Jie už aptarnavimą jums moka pinigus – 60 tūkst. eurų, tokia būtų padaryta žala. Kur jūs tuos pinigus išleidžiate, gavę iš verslininkų?
– (K.Vaicekiūtis) Kiekvieną situaciją nagrinėsime individualiai. „Grindai“ ir Vilniaus miesto savivaldybei priklauso magistraliniai tinklai. Jei kalbame apie privačias teritorijas, kiemus, tai yra pačių savininkų turtas.
– Už ką jie jums moka? Juk sutartis yra?
– (K.Vaicekiūtis) Yra sutartis. Magistraliniai tinklai priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir „Grindai“, o tinklai, kurie yra jų teritorijoje, priklauso jiems. Priežiūra taip pat reiktų rūpintis jiems.
– Už ką jie jums moka?
– (K.Vaicekiūtis) Už paviršinių nuotekų tvarkymą. Kalbame apie lietų.
– Bet čia juk ir yra lietus?
– (K.Vaicekiūtis) Situacija, kuri šiandien buvo, yra sunkiai nuspėjama ir pasekmės yra tokios, kokios yra.
– Verslininkai teigia, kad per kiekvieną didesnę liūtį aikšteles semia vanduo, tačiau atsakingos miesto institucijos nedaro nieko, kad padėtis keistųsi. Kiekvienais metais jos skęsta, kiekvienais metais verslininkai prašo spręsti problemą, tačiau jų visiškai negirdi.
– (K.Vaicekiūtis) Ką ir sakiau. Tie tinklai, kurie priklauso savivaldybei arba „Grindai“, įrengti vadovaujantis techniniais projektais.
– Bet jei jūs vykdote šių tinklų aptarnavimą, turite užtikrinti, kad viskas būtų padaryta kokybiškai ir, esant tokiai situacijai, vanduo neplauktų paviršiumi?
– (K.Vaicekiūtis) Šiuo metu kuriami investiciniai projektai, tuoj prasidės projektavimo darbai ir kai kurias gatves Vilniaus miestas remontuos – tas, kurios pačios pavojingiausios.
– Pagal tai, kas darėsi, reiktų visas remontuoti.
– (K.Vaicekiūtis) Taip, bet inžinerinių sistemų remonto, atstatymo darbai yra be galo brangūs. Tai vienu metu padaryti būtų ne taip ir paprasta.
– Išvada tokia, kad tokiai nestichinei nelaimei, kaip lietus, Vilniaus miestas nepasiruošęs?
– (K.Vaicekiūtis) Tokiai situacijai, kaip ši, niekas nepasiruošęs, nes čia yra gamta. O kalbam apie paviršinių nuotekų surinkimą.
– Jūs pats sakėte, kad prieš 50 metų sistemos įrengtos.
– (K.Vaicekiūtis) Kai miestas kūrėsi ir įrenginėjo sistemas.
– Bet suprantate, kad tos sistemos yra jūsų tiesioginė atsakomybė?
– (K.Vaicekiūtis) Dar ne.
– O kada suprasit? Kai dar daugiau nuostolių bus?
– (K.Vaicekiūtis) Kiekvieną atvejį žiūrėsim individualiai.
– Kiek dar tų atvejų turėtų būti, kiek verslininkai turėtų paduoti ieškinių, kad jūs suprastumėt?
– (K.Vaicekiūtis) Dar anksti kalbėti.
– Kokia yra pagrindinė problema, kodėl vanduo plūduriuoja paviršiuje ir nesubėga?
– (K.Vaicekiūtis) Per mažas vamzdžių diametras, kuriais bėga lietus, vanduo į Nerį.
– Taip pat kilo problemų dėl vienos siurblinės, nuotekos ėmė plūsti į Nerį. Ar tai irgi jūsų atsakomybė?
– (K.Vaicekiūtis) Ne, čia kalbama apie kitas įmones.
– O P.Vileišio gatvės avarija, kur susidarė įgriuva?
– (K.Vaicekiūtis) Taip. Nuslinko šlaitas į Nerį ir atsirado duobė kelyje. Vandens praplovimas.
– Tai irgi ne jūsų kompetencija?
– (K.Vaicekiūtis) Miestas tvarko. Yra stichinė nelaimė ir iš karto, nedelsiant, ši problema bus sutvarkyta.
– Kada sistemos, kurios, kaip sakote yra pasenusios, bus pradėtos keisti?
– (K.Vaicekiūtis) Yra investiciniai planai, dar šiais metais pradėsime kai kurių gatvių projektavimo darbus. Iki 2020-ų metų planuojama atstatyti pagrindines problemines gatves.
– Kiek šiandien iškvietimų turėjote?
– (K.Vaicekiūtis) Skambučių gavome apie 500 iki pietų, o avarinių situacijų apie 60. Visos jau yra lokalizuotos. – Pone Geda, ar kiti miestai turi panašių problemų?
– (E.Geda) Ne, tokios informacijos neturime. Išskyrus Alytuje, miestelyje buvo iškvietimas, ugniagesiai buvo paprašyti išsemti iš rūsio vandenį. Dėl lietaus padarinių labiausiai nukentėjo Vilniaus regionas.
– Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nuolatos skelbia informaciją apie panašius gamtos reiškinius. Didžioji dauguma žmonių į mobiliuosius telefonus gauna tam tikrą signalą. Ar pasiruošiama tinkamai?
– (E.Geda) Sunku pasakyti, kaip gyventojai reaguoja ir kaip rimtai rengiasi gavę žinutę ar išklausę prognozę. Mes žinutes siunčiame tik įsitikinę, kad informacija reikalauja imtis kažkokių veiksmų, pavyzdžiui, keisti savo planus. Šiuo atveju iš vakaro informavome, kad rytoj bus stichinis, meteorologinis, pavojingas reiškinys. Reiškia, kad gyventojas turi tai įvertinti, peržiūrėti savo veiklą, pasiruošti namų ūkį, kad atitinkamai pavojus sumažėtų.
– O kaip pasiruošti?
– (E.Geda) Mes teikiame nuorodas. Visos kompetetingos institucijos, žiniasklaida teikia gana detalias žodines instrukcijas. Negana to, mes savo tinklapyje www.vpgt.lt teikiame visą aktualią informaciją, kur mes išvykstam, kokie regionai turi problemas, kaip ten sekasi likviduoti įvykius. Yra nuoroda į internetinius puslapius, „youtube“, kur galima pasižiūrėti.
Mes esame realizavę projektą, galima pasižiūrėti vaizdinę informaciją. Dažniausiai škvalas yra susijęs su perkūnija, stipriu vėju, atitinkamai liūtimi ar kruša. Pradžioje reiktų pasižiūrėti savo planus, kad tą laikotarpį, kai vyks pavojingas reiškinys, be reikalo nevaikščioti lauke, atidėti visas keliones. Kadangi dauguma lietuvių gyvena daugiabučiuose, labai svarbu iš balkono pasižiūrėti, ar nėra jokių daiktų, kurie būti gali vėjo išpūsti.
Svarbiausia – persižiūrėti planus, perkūnijos metu užsidaryti langus, kad nebūtų skersvėjo, galbūt, išjungti elektros prietaisus ir nesinaudoti visais kitais elektros prietaisais, kurie galėtų skatinti žaibo pritraukimą. Dėl perspėjimo sistemos – mes turime unikalią galimybę, investavome nemažai lėšų ir nuo birželio 1 d. realizavome tai, kad praktiškai visi mobilieji telefonai priima trumpąjį pranešimą.
Jis nėra SMS pranešimas. Jis aukščiausiu prioritetu gaunamas pranešimas, siunčiamas žmogui į įrenginį, kuris yra pavojingoje teritorijoje. Jei jūs pranešimą gaunate, turite veikti. Gali būti problema, kad dėl pačio įrenginio ar programinės įrangos kaltės dalis žmonių negauna pranešimų.
Mes siūlome kreiptis į mobiliojo ryšio operatorius ir jie padeda gyventojams nusistatyti telefonus. Šiuo metu mes norime orientuoti žmones, kad jie naudotųsi ta sistema. Internete kuriame palankią platformą www.lt72.lt – su pilietiškais savanoriais, bendradarbiaujam su įvairiomis kitomis žinybomis, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija. Ten norime sutelkti visą informaciją, kuri būtų naudinga gyventojui čia ir dabar. Kažkas atsitiko, jis staigiai surenka šį puslapį ir mato, ką daryti.
– Ponia Marcinoniene, kokie orai laukai artimiausiomis dienomis? Kokios vasaros tikėtis?
– (I.Marcinonienė) Amžinai ši audra nesitęs. Šį vakarą praeis per rytinius, centrinius Lietuvos rajonus, juolab, nuo Lenkijos ateina naujas debesų šuoras su perkūnija, škvalu, kruša.
Turbūt prisidės daugiau darbo, nes vakare tikrai turėtų būti ne ištisinio pobūdžio lietus kaip buvo rytą, bet trumpi, liūtiniai lietūs ir škvalinio vėjo sustiprėjimas perkūnijos metu. Kartu, jeigu debesis išaugs, kaip buvo ryte – 12 km aukštyje debesies viršūnė, kur temperatūra minus 70 laipsnių, o jei išaugs iki 14–15 km aukščio, tikėtina, kad krušos gabaliukai gali būti didesni.
Audringi orai pirmoje nakties pusėje turėtų tęstis ir su šiais tropikais atsisveikinsim paryčiais. Nuliūs tie, kurie atostogauja ir laukia šilumos, bet ji pas mus užsuko tik labai trumpam.
Ateina ramesni orai. Rytoj daugelyje rajonų – trumpi lietūs, po pietų gali būti ir perkūnijos, vėjo sustiprėjimas, tik jau nestiprus. Bus gaiviau, 21–26 laipsniai. Vėjas atsisuks nuo jūros, bus šiek tiek vėsiau, iki 20 laipsnių šilumos. Savaitgalį naktimis mažiau lis, dienomis daugiau. Tikra lietuviška vasara.
– Ar ji tokia ir bus iki pat pabaigos?
– (I.Marcinonienė) Čia labai šilta, 20–26 laipsniai, prie jūros 18–20 laipsnių. Nuo pirmadienio gaila, bet orai vėl pasuks vėsesnių orų link, bus nemažai lietaus. Gaila, bet nakties ir dienos temperatūrų skirtumai sumažės.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
