Giedrais gegužės vakarais ir naktimis žvaigždėtame danguje dominuoja Jupiteris. Gegužė – šiemet palankiausias metas šios didžiausios Saulės sistemos planetos stebėjimams ir orai mūsų šalyje tam labai tinkami.
Dar gegužės 9 d. Žemei atsidūrus vienoje linijoje tarp Saulės ir Jupiterio, abi planetas skyrė mažiausias atstumas šiais metais. Ši Jupiterio padėtis Saulės ir Žemės atžvilgiu vadinama jo opozicija.
Perėjęs opozicijos tašką Jupiteris iškart po saulėlydžio sušvinta virš pietryčių horizonto ir ryškiai visą naktį spindi Svarstyklių žvaigždyne. Jis savo šviesiu nusileidžia tik apie keturis kartus už jį šviesesnei Vakarinei-Venerai, kuri vakaruose tolydžio žemėdama akinamai spindi bemaž iki vidurnakčio.
Gegužės 28-ąją virš Jupiterio praslinks pilnas Mėnulis.
Net ir paprasti lauko žiūronai leis pasigrožėti keturiais ryškiausiais Jupiterio palydovais, pasirodančiais iš abiejų planetos disko pusių, o kartais ant jo net užslenkančiais.
Pasitelkus vidutinio dydžio mėgėjišką teleskopą bus galima įžiūrėti ir šios planetos milžinės atmosferos darinius – tamsias jos debesynų juostas ir dryžius.
Venera-Vakarinė ryškiai sužimba vakarais Tauro žvaigždyne, o paskutinį mėnesio dešimtadienį persislinks į Dvynius.
Gegužės 17 dienos vakarą tiesiai po Vakarine visu gražumu sušvito ką tik užgimęs jauno Mėnulio pjautuvas.
Saturnas po vidurnakčio teka Šaulio žvaigždyne ir matomas iki ryto žemai palei pietryčių–pietų horizontą.
Marsas antroje nakties pusėje išnyra pietryčiuose Šaulio žvaigždyne, o nuo mėnesio vidurio pereina į Ožiaragį.
Merkurijus nematomas – slypi Saulės spinduliuose.
Šio mėnesio vakarais kulminuoja zodiakinis Mergelės žvaigždynas, o dar aukščiau virš jo švyti Jaučiaganys su ryškiąja Arktūro žvaigžde.
Kiek kairiau ir žemiau Mergelės, blausiame Svarstyklių žvaigždyne, itin ryškiai spindi Jupiterio planeta. Jupiterio (žemiau) ir Arktūro (aukščiau) pora virš pietryčių horizonto gražiai, tartum veidrodiniame atspindyje, atkartoja Veneros-Vakarinės (žemiau) ir ryškiausios Vežėjo žvaigždės Kapelos (aukščiau) porą, švytinčią virš vakarų horizonto.
Šio didingo keturkampio viduje, ekliptikos lanke, vienas paskui kitą iš pietvakarių link vakarų driekiasi penki Zodiako juostos žvaigždynai: jau minėta Mergelė, įspūdingasis Liūtas, blausus Vėžys ir link vakarų horizonto svyrantys Dvyniai su ryškiosiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis.
Šiaurės rytuose tekės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos – pačiame zenite suksis Grįžulo Ratai.
Gegužės 17 d. Jaučio žvaigždyne užgimęs jauno Mėnulio pjautuvas taps geru gegužės dangaus vadovu, supažindinančiu su Zodiako žvaigždynais.
Gegužės 18 d. jauno Mėnulio pjautuvas jau švytės Dvyniuose, 19 d. ant Dvynių ir Vėžio ribos, 20 d. – Vėžyje, 21–22 d. – Liūto žvaigždyne taps priešpilniu, 23–26 d. – Mergelėje, 27–28 d. – Svarstyklėse, o 29 d. – Gyvatnešyje taps pilnatimi.
