– Ką reiškia tokios orų permainos, kai spalio pabaigoje iškritusį sniegą keičia neįprastai aukšta oro temperatūra?
– Spalio 22 dieną jau paspaudė šaltukas iki minus 3 laipsnių 2 metrų aukštyje – tai labai nedidelis šaltis. Tačiau neįprasta, kad dabar turime tokią aukštą temperatūrą. Dabar, nuo šiandienos, artimiausią savaitę orai šiltės – kai kur pietvakariniuose rajonuose galima sulaukti iki 16 laipsnių Celsijaus. Artimiausią savaitę – iki 14 laipsnių.
Tokios staigios orų permainos susijusios su atmosferos cirkuliacijos pokyčiais. Jei artėja šiltasis ar šaltasis frontas, orai per vieną dieną ar net per kelias valandas gali pasikeisti. Reikėtų prisiminti rugsėjo mėnesio 20-21 dieną, kai Lietuvoje buvo fiksuojama 28-29 laipsnių oro temperatūra – tai buvo rekordas. O jau kitą dieną maksimali temperatūra tesiekė 16 laipsnių – tai 15 laipsnių nukritusi maksimali oro temperatūra. Šie reiškiniai susiję su atėjusiu atmosferos frontu.
– Ar tokios kardinalios orų permainos yra klimato kaitos požymiai?
– Į tai galima žiūrėti dvejopai. Iš vienos pusės staigūs orų pokyčiai yra gana natūralus procesas, tačiau dėl klimato kaitos tie pokyčiai tampa ekstremalesni. Pavyzdžiui, vieną dieną gali būti labai aukšta temperatūra, kitą dieną ji gali gerokai nukristi. Taip pat ir su krituliais – sausesnį periodą gali pakeisti audros, kurios atneš didelius vėjus arba labai intensyvius kritulius.
– Prieš dvejus metus vasarą buvo fiksuojami labai intensyvūs krituliai. Tuo metu Vilnius – skendo, susidarė didžiulės pelkės, sustojo transporto srautai. Tačiau jau 2018 metų vasara buvo neįprastai sausa ir karšta, kai šiluma ir sausra prasidėjo dar gegužės mėnesį. Kaip vertinate tokius pokyčius?
– 2017 metai buvo labai lietingi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės, Šiaurės Rytų, Rytų Europoje. Tuo tarpu šie metai buvo neįprastai sausi – iki pirmos vasaros pusės turėjome sausrą. Tokie oro temperatūros ir kritulių rodikliai yra susiję su bendra vyraujančia atmosferos cirkuliacija. Galima bendrai pasakyti, kad jei šiaurinė Europos dalis dega, tai pietinė – skęsta ir atvirkščiai. Praėjusiais metais šiaurinėje dalyje buvo labai daug kritulių, o pietinėje – ilgalaikės sausros, karščio bangos, gaisrai. O šiais metais viskas vyksta atvirkščiai.
– Tačiau tai jau yra kraštutinumai, ekstremumai?
– Taip, ir tie ekstremumai kiekvienais metais intensyvėja, tampa vis kardinalesni.
– Metų laikai ateityje praras savo tipiškumą? Pavyzdžiui, žiemos taps panašesnės į rudenį?
– Dėl klimato kaitos mūsų įprastiniai metų laikai keičiasi. Žiemos šiltėja, nebeturime didelių šalčių, kokie buvo prieš keliasdešimt metų, sniego dangos trukmė trumpėja, nebeturime storo sniego sluoksnio, keičiasi ir įšalo parametrai. Taigi, žiemos švelnėja. Keičiasi ir vasaros – jos tampa nepastovesnės. Pavyzdžiui, kelių savaičių sausrą, karštį keičia lietingas, audringas periodas. O jį netrukus gali ir vėl pakeisti karščiai. Pastebime, kad vasara tęsiasi ir rugsėjį bei lepina karščiais.
– Šią vasarą ne kartą buvo stebėti pavojingi meteorologiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Lietuvoje užfiksuoti viesulai. Ar jų sulauksime dažniau ir tokie reiškiniai mūsų jau nebestebins?
– Viesulas nėra labai dažnai pasitaikantis reiškinys. Neturėtume stebėtis stipresnėmis audromis ar liūtimis. Vis tik viesulas nėra labai įprastas mūsų klimato sąlygomis. Tačiau esant palankiai atmosferos cirkuliacijai bei keliaujant drėgmės ir šilumos pilniems atmosferos frontams, vasarą gali susidaryti tokios sąlygos, kai turėsime labai stiprias audras ir stiprius viesulus.
– Klimato norma skaičiuojama nuo 1981 iki 2010 metų. Kas labiausiai neramina stebint šį periodą ir kaip per tą laiką pasikeitė klimatas Lietuvoje?
– 30 metų vidurkis parodo mums įprastas klimato sąlygas. Jei vertintume nuo 2011 iki 2017 metų vidutinę metų oro temperatūrą, tai 2015 metais Lietuvoje užfiksuoti patys karščiausi metai nuo meteorologinių stebėjimų pradžios XX a. pradžioje. Tuo tarpu visi metai nuo 2011, išskyrus 2012, yra šiltesni už normą. Remdamiesi vidurkiu ir analizuodami pokyčius, pavyzdžiui, populiariausio rodiklio – oro temperatūros, galime teigti, kad temperatūra kyla. Per 60 metų oro temperatūra Lietuvoje pakilo 2 laipsniais. O ir ateityje numatomi oro temperatūros kilimo tendencijos.
– Ar pagal dabartinius turimus duomenis galite pasakyti, kokia bus ateinanti žiema?
– Žvelgiant į globalios cirkuliacijos modelius, kurie prognozuoja, kokios orų anomalijos gali būti tam tikruose pasaulio regionuose, tai Šiaurės Europa turėtų pakliūti į aukštesnės temperatūros zoną. Todėl pas mus oro temperatūra žiemos mėnesiais gali būti 1-2 laipsniais aukštesnė nei įprastai. Kritulių kiekis turėtų būti apie normą, tačiau skirtingais mėnesiais kiekis bus nevienodas. Kalbant apie artimiausią mėnesį, tai lapkritį numatoma beveik 30 proc. mažiau kritulių.
– Ar tai reiškia, kad paskutinį rudens mėnesį bus daugiau saulėtų dienų?
– Nebūtinai. Turėsime sausesnį ir šiek tiek šiltesnį mėnesį.
– O žiema bus labiau lietinga, ar su sniegu. Galbūt sulauksime ekstremumų, kai lietingą periodą keis staigaus atšalimo bangos?
– Jei numatome, kad žiema bus šiltesnė, nei įprastai, tai nereiškia, kad žiema bus be sniego ar kad neturėsime šaltų naktų, kuomet paspaus 10-15 laipsnių šaltis. Tačiau tokių atvejų kiekis nebus didelis. Net jei mes prognozuojame, kad žiema bus šiltesnė, tiek skysto, tiek kieto pavidalo kritulių šią žiemą galime sulaukti.
– Tad tikėtis ilgesnių, šaltų žiemos periodų – neverta?
– Kol kas to negalime tikėtis, tačiau kiekvienais metais jų būna.
– Kalbant apie klimato kaitą, kas jums kelia didžiausią nerimą? Kam Lietuvoje kyla didžiausia grėsmė?
– Su orais labiausiai susijęs žemės ūkis. Čia svarbios sausros ar ilgi lietingi periodai vasarą, o žiemą – sniego dangos, oro temperatūros ir įšalo rodikliai. Tad jei sniego danga mažėja, tai žieminės augalų rūšys tampa labiau pažeidžiamos, nes sniego danga nebeapsaugo nuo neigiamo temperatūros poveikio. Žemės ūkis turės prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų.
– O pajūrio gyventojai turėtų sunerimti? Stiprės potvyniai, liūtys?
– Jei stiprėja audrų sezonas, vėjai, tai pajūrio gyventojai gali labiau nukenti, nes potvyniai taps stipresni.
– Gamta pokštus šį rudenį krečia ir Pietų Europoje. Ispanijos, Prancūzijos, Italijos kalnuose formuojasi pavojingos purvo nuošliaužos, tvinsta upės. Romoje iškrito didžiulis kiekis krušos, lietaus vanduo veržėsi į metro požemius. Venecija šiomis dienomis taip pat skęsta nuo potvynio. Kas vyksta Europoje?
– Prie šio sąrašo galėčiau pridėti ir Romoje užfiksuotą viesulą. Pietų Europa klimatiniu požiūriu skiriasi nuo šiaurinės Europos. Rudens sezonu Viduržemio jūra yra vis dar labai šilta, o žemyninė regiono dalis vėsta. Virš šiltos jūros susidaro šilta drėgna oro masė, kuri juda Pietų Europos žemyninės dalies link. Kai šilta, drėgna oro masė sutinka vėsesnį žemyną ir reljefo nelygumus, formuojasi įvairūs meteorologiniai reiškiniai: liūtys, potvyniai ir stipresni vėjai. Tačiau šiemet yra gausybė nelaimių. Jas suaktyvino iš Šiaurės atkeliavęs šalto oro liežuvis, nutįsęs palei Vakarų Europą iki pietinės Europos. Taigi, dabar Vakarų Europoje yra šaltas oras, kuris stumia šiltą orą, o jis keliauja pas mus palei Rytų Europą. Galima sakyti, kad galime džiaugtis geresniais orais Pietų Europos sąskaita.
