Vaizdą galite pamatyti čia: NUOTRAUKA.
Panašių reiškinių – saulė halų, stulpų, netikrų saulių, kryžių, yra buvę užfiksuota ir Lietuvoje. Portalui lrytas.lt Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis yra pasakojęs, kad tokie optiniai reiškiniai būdingi žiemos metu – juos galima matyti saulei arba mėnuliui esant netoli horizonto.
„Pavyzdžiui, šviesos stulpas susiformuoja, kai saulės spinduliai atsispindi nuo ledo kristalų. Tie ledo kristalai turi būti tarsi plokštelės, o jų plokštuma turėtų būti orientuota žemės paviršiaus atžvilgiu. Nuo jų apačios atsispindi šviesa ir ji jau fokusuojama tiesiai žmogui į akis. Jei mėnulis spindi ryškiai, stulpas taip pat gali susiformuoti“, – aiškino prof. dr. A. Bukantis.
Anot jo, tokiam reiškiniui būtini šalti ir giedri orai. Tuomet atmosferoje esti daugiau ledo kristalų. Įdomu tai, kad tie kristalai nėra krituliai. „Ledo gabalėliai atsiranda dėl to, kad artinasi šilta oro masė ir kartu su plunksniniais debesimis ima skverbtis į mūsų teritoriją.
Tada įvyksta reiškinių kompleksas – kai yra pakankamai šalta, bet atmosferoje jau daugeja ledo kristalų. Tuo metu danguje gali būti ir plonas plunksninių debesų šydas“, – dėstė klimatologas.
Žiemos metu, šaltuoju metų laiku, galima pamatyti ir vainiką apie saulę ir mėnulį. Toks optinis reiškinys susidaro esant šviesos difrakcijai palankioms oro sąlygoms. „Ji vyksta plunksniniuose debesyse, o tie debesys turi būti iš labai mažų ledo kristaliukų, gali būti įsimaišę ir lašelių – juose taip pat lūžta saulės spinduliai.
Tačiau jei plunksiniuose debesyse yra tik ledo kristalai, tuomet galima pamatyti dar gražesnį reiškinį – halą.
Tai jau ratas aplink saulę arba mėnulį, kurio kampinis dydis būna 22 arba 46 laipsnių. Halas susidaro tuomet, kai tuose debesyse susiformuoja šešiabriauniai (tarsi pieštukai) kristalai iš ledo.
Esant tam tikroms sąlygoms, vienu metu gali susiformuoti stuplas, halas ir net gi saulės kryžius. Tereikia, kad halas susikirstų su stulpu ir danguje susiformuos kryžius. Taip pat fiksuojamas ir lankas, netikros saulės (parheliai) ar kiti gražūs reiškiniai“, – tikino A. Bukantis.
Netikros saulės (parheliai) Kai debesyse ledo kristalai ima stambėti (iki 200 µm ir daugiau) ir atsiranda įvairesnių jų formų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių ir pan.), leisdamiesi jie „orientuojasi“ – plokštelės plokščiąja puse, o strypeliai ilgąja ašimi lygiagrečiai su Žėmės paviršiumi.
Tada Saulei tekant ir leidžiantis 22 laipsnių ratilo išorėje susidaro spalvoti stulpai ir lankai, o ant halo rato – netikros saulės (parheliai). Jos išsidėsto iš abiejų pusių tokiame pat aukštyje kaip ir tikroji Saulė lygiagrečiai su horizontu.
Baltos netikros saulės susidaro atsispindint Saulės šviesai nuo ledo kristalų, o spalvotos – kai kristaluose spinduliai ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet ir dar ne kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės netikros saulės būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto būna nutįsusi 20 laispnių ilgio šviesi uodega (todėl netikra saulė dažnai painiojama su kometa).
Priešingoje dangaus skliauto pusėje susidaro ryški balta dėmė – priešsaulis (antihelis). Analogiškai susidaro netikrieji mėnuliai (paraselenos) ir priešmėnulis (antiselena). Kartu su netikromis saulėmis gali būti matomos ir kitos retos halo formos: liestiniai lankai, horizontalus ratilai, Saulės stulpai, kryžiai. Skrendant lėktuvu galima pamatyti po tikrąja Saule esančią apatinę netikrąją saulę.
Parengė Šarūnas Meškys
