Ji tokia žema todėl, kad labai šaltas ir sausas oras poliarinėje stratosferoje cirkuliuoja taip vadinamo cirkumpoliarinio sūkurio (su centru ties šiaurės poliumi) sistemoje. Sūkurio kraštai siekia vidutines platumas ir, jeigu šis sūkurys simetriškas poliaus atžvilgiu, tai žiemos orai vidutinėse ir subtropinėse platumose yra artimi klimato normai.
Jeigu sūkurys pasislenka link žemyno (Šiaurės Amerikos ar Eurazijos) – tai lemia ilgalaikes oro temperatūros ir kritulių anomalijas. Šiuo metu šio stratosferinio sūkurio centras dar virš Arkties, tačiau sausio pirmoje pusėje palaipsniui persistums virš Eurazijos šiaurinės dalies.
Tokie epizodai vadinami staigiais poliarinės stratosferos pašiltėjimais, o kad procesas jau prasidėjo rodo ir gan staigus vidutinės oro temperatūros padidėjimas 30 – 45 km aukštyje: per paskutines 5 paras ji tapo aukštesnė už normą 15 – 20 laipsnių Celsijaus.
Prie paviršiaus vidutinė oro temperatūra Šiaurės pusrutulyje dabartiniu metu yra artima klimato normai (+0,2 laipniai Celsijaus), o Arktyje vis dar išlieka gerokai aukštesnė už normą (+1,2 – +1,5 laipsniai Celsijaus).
Vidutinė didžiausia teigiama vandens paviršiaus temperatūros anomalija vis dar didžiausia tropinėje ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje (+0,5 – +0,6 laipsniai Celsijaus). Paviršinis vandens sluoksnis toliau sparčiai vėsta vidinėse jūrose – Viduržemio, Juodojoje, Azovo, Baltijos, Ochotsko bei Meksikos įlankoje.
Hadsono įlanka (Kanada), kuri yra tris kartus didesnė už Baltijos jūrą, jau pilnai pasidengė ledu, beje, keliomis savaitėmis anksčiau nei vidutiniškai. Užšalo ir Kaspijos jūros šiaurinė dalis. Sniego danga, ypač kalnuotose vietovėse, išplito toli į pietus, pasiekė Irano kalnyną, Libaną, Sierra Madre (Meksika), Vumengšan (Kinija) ir kitur.
Nuo Atlanto nešama šiluma ir drėgmė Lietuvoje, greičiausiai, laikysis iki pat Naujųjų pradžios. Tačiau nuo sausio antros dienos dėl gilaus ciklono atkeliaujančio iš šiaurės vakarų – plūstels žiemiški orai su žvarbiu šiaurės vakarų vėju, vietomis su pūga. Kitos savaitės pabaigoje vėl numatomas atlydys.
Gausiausių kritulių zona aplenks mūsų regioną, bet dėl palankių vakarų ir šiaurės vakarų vėjų gausiai papildys vandens atsargas Skandinavijos kalnuose, tiksliau jų pavėjiniuose šlaituose (Norvegija).
Tiesa, didesnė tų atsargų dalis bus sniego pavidalo – kai kur per paskutinę gruodžio ir pirmą sausio savaites gali susidaryti iki 2 m storio sniego danga. Pavasarį, gausaus sniego tirpsmas, matyt, gali atpiginti iš ten perkamą elektros energiją. Rudenį, dėl vasaros ir rudens sausros Skandinavijoje, importuojama elektra iš hidroelektrinių buvo pabrangusi.
Santykinai didelis kritulių kiekis numatomas ir rytiniame Viduržemio jūros regione – Turkijoje, Graikijoje, Kipre, Libane ir Izraelyje. Kalnuotose vietovėse tai padidins sniego lavinų, o pakrančių regionuose – staigių poplūdžių tikimybę.
Paskutinėmis metų dienomis aktyvūs ciklonai iš Meksikos įlankos keliaus per pietrytinę ir centrinę JAV dalį, todėl smarkios liūtys (Apalačų kalnuose gausus sniegas) numatomos Alabamos, Tenesio, Luizianos ir Džordžijos valstijose, dar ir didelė tornadų tikimybė (dėl didelių oro temperatūros ir drėgmės kontrastų).
Tornadai arba viesulai gana įprastas reiškinys žiemą JAV pietuose, jie paprastai silpnesni už pavasarinius, kurie siaučia Vidurio Vakaruose, tačiau dažnai būna užmaskuoti frontinių debesų ir kritulių, todėl netiksliai nuspėjami.
Sausio mėnesį Lietuvoje stiprių orų anomalijų nenumatoma, stipresnis šaltis (iki –10 laipsnių Celsijaus ir žemiau) labiau tikėtinas pirmąjį sausio dešimtadienį, tačiau didesnio šilumos antplūdžio taip pat nelaukiama iki pat sausio pabaigos. Tai sudarys sąlygas išsilaikyti, arba iš naujo susidaryti sniego dangai ateinantį mėnesį – šiuo metu sniego beveik neliko pajūryje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose.
