Tačiau skirtingai nuo ketvirtadienio, vėjui pasisukus iš pietvakarių, susidarė dideli oro temperatūros gradientai tarp Lietuvos šiaurės vakarinių pakraščių (+2,0 Palangoje) ir centrinių bei pietinių rajonų (-17,4 Kaune).
Tai dar kartą įrodo, kad net tos pačios oro masės poveikio zonoje atstumas nuo jūros ir debesų danga daro didelį poveikį temperatūros maksimumui ir minimui.
Žiniasklaidoje plačiai buvo nušviestos „orų anomalijos“ Vidurio Europoje, tiksliau Bavarijoje (Vokietija), Austrijoje ir Italijos Tirolyje ir kituose Alpių bei aplinkiniuose rajonuose, kurias sukėlė savaitės vidury nuo Skandinavijos atkeliavęs ciklonas.
Sniego danga vietomis per kelias paras pastorėjo vienu metru, išvartyti ir išlaužyti spygliuočių miškai, uždaryta dalis žiemos kurortų, nepravažiuojami keliai, atšaukti skrydžiai ir t.t.
Šios „anomalijos“ labai jau sezoniškos Alpių regione, o jų žinomumas, aišku, priklauso nuo šalies išsivystymo lygio, gyventojų tankumo, turizmo sektoriaus išvystymo lygio ir kitų veiksnių.
Žiniasklaidoje beveik nepaminėtos žymiai stipresnės sniego audros siautusios savaitės viduryje rytinėje Turkijos dalyje. Ten sniego kalnuotuose rajonuose iškrito bent dvigubai daugiau nei prieš tai minėtuose rajonuose.
Galbūt buvo ir žmonių aukų ir didelių materialių nuostolių, tačiau žiemos turizmui nepatrauklus, ekonomiškai atsilikęs ir politiškai nestabilus rajonas mažai ką domina.
Beje, kitos savaitės viduryje naujas Viduržemio jūros ciklonas turėtų pakartoti sniego audras Konijos provincijoje ir beveik visame Pietryčių Anatolijos regione (Turkija). Taip pat daug sniego laukiama vakariniuose Kaukazo rajonuose.
Viduržiemiu Baltijos regione laikomas paskutinis sausio dešimtadienis, todėl turėtume manyti, kad žiema dar „neįpusėjo“.
Didesniame aukštyje, stratosferoje, kurios sluoksnių oro temperatūra didesne dalimi priklauso nuo ozono molekulėmis sugeriamos ultravioletinės spinduliuotės intensyvumo (dabar poliariniuose rajonuose šios spinduliuotės nėra), oro temperatūros minimumas – jau praeitas etapas.
Jis šį sezoną fiksuotas lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, o vidutiniškai žemiausia temperatūra turėtų būti sausio pradžioje. Taip pat, šiuo metų laiku poliarinėje stratosferoje labai dažnas reiškinys – staigūs stratosferos pašiltėjimai, kai oro temperatūra dėl didelio masto bangų sklidimo vertikalia kryptimi pasikeičia 20 laipsnių Celsijaus ir daugiau per trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį.
Pernai toks pašiltėjimas įvyko vasario pradžioje ir oro temperatūra 23–25 km aukštyje per pusantros savaitės pakilo nuo –73 iki –37 laipsnių Celsijaus. Šie aukštųjų atmosferos sluoksnių „trikdžiai“ per kelias savaites gali pasiekti žemesnius sluoksnius (9–15 km) ir sukelti oro cirkuliacijos (o taip pat šilumos ir drėgmės) anomalijas. Šiuo metu stratosferos cirkuliacija taip pat yra sutrikdyta ir gali būti būsimų orų anomalijų priežastimi.
Gilus, senas ciklonas įsitvirtino Barenco jūros pietinėje dalyje, o jo užnugaryje, Norvegų jūroje ir Skandinavijos kalnų priešvėjiniuose šlaituose susidarė labai stipraus vėjo (šiaurės vakarų) zona.
Ji į šiaurinės Norvegijos pakrantę atnešė stiprias liūtis ir šlapdribą, o kalnuose – sniego audras. Dėl to mums išsigąsti nereiktų – šie orų reiškiniai Lietuvos nepasieks, tačiau vėjo zona, kaip didelis oro siurblys, pradės transportuoti jūrinės kilmės oro mases nuo Šiaurės Atlanto į pietryčius. Tačiau ir tai nėra svarbiausia.
Šis nejudrus ciklonas – aukštas šaltas sūkurys vėliau pradės reguliuoti mažesnio masto orų sistemų (jaunų ciklonų ir frontinių bangų) judėjimą: jie nuo Atlanto bus nukreipti link Baltijos jūros. Cikloninė veikla tęsis taip pat ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Šiaurės Amerikoje ciklonų serijos keliaus dviem trajektorijomis: viena iš vakarų į rytus per pietinę Kanadą, o kita – per pietines JAV valstijas. Todėl pradžioje teigiamos oro temperatūros anomalijos laikysis beveik visame žemyne, vėliau (maždaug po 5-6 dienų) Kanadoje smarkiai atšals.
Lietuvoje savaitgalį jau laukiamas atlydys: jis jau prasidėjo pajūryje, o centrinius ir rytinius rajonus pasieks atitinkamai šeštadienį ir sekmadienį. Dėl dažno ciklonų apsilankymo beveik visą ateinančią savaitę snigs, kris šlapdriba, o pajūryje lis. Sniego danga rytiniuose rajonuose turėtų dar pastorėti, o pajūryje – greičiausiai, ištirpti.
Ledas ežeruose, kad ir nestoras, manoma, laikysis, o Kuršių mariose dėl stipraus šiaurės vakarų (vėliau, vakarų) krypties vėjo kitos savaitės pradžioje, turėtų būti sulaužytas. Tolimesnėje perspektyvoje, sausio mėnesio pabaigoje numatomi stiprėsiantys rytų ir šiaurės rytų vėjai, kurie gali lemti ilgesnį oro atvėsimą bent jau Vidurio ir Šiaurės Europoje.
