Žiemos oro temperatūra mūsų regione lemia metinį anomalijos dydį. Anomalus terminis režimas atsispindi ir Arkties ledų plotų dinamikoje: maksimalus ledų plotas išplitimas vasario – kovo mėnesiais buvo antroje eilėje nuo galo (beveik rekordiškai mažas), na, o minimalus (rugsėjo mėnesį) buvo šeštoje vietoje, panašiai, kaip 2008 ir 2010 metais. Rekordiniai metai fiksuoti ne tik Europoje ir Arktyje.
Žemyninėje JAV dalyje šie metai buvo treti pagal kritulių kiekį, Australijoje – treti, Naujoje Zelandijoje – antri, o Argentinoje – devinti šilčiausi metai. Absoliutų oro temperatūros maksimumą fiksavo Alžyro meteorologinė tarnyba liepos mėnesį – +51.3 °C (Uarglos oazė).
Nustatyti ir sezoniniai bei tarpsezoniniai klimato rodikliai. 2018 m. kovo mėnuo buvo šilčiausias nuo meteorologinių matavimų pradžios daugelyje Centrinės Azijos šalių, o absoliutus kovo mėn. maksimumas registruotas Pakistane – +45.5 °C.
NOAA (Nacionalinė vandenynų ir atmosferos valdyba – JAV) skelbia, kad du rudeniniai uraganai buvo vieni tarp stipriausių ir didžiausią žalą padariusių tropinių ciklonų JAV: „Michaelis“ (spalio 7-12 d. d.) buvo ketvirtas stipriausias uraganas JAV pagal maksimalų vėjo greitį (beveik 70 m/s), o „Florence“ (pirmos rugsėjo dienos) į Karolinos valstijos pakrantę atnešė stipriausias kada nors fiksuotas liūtis.
Dar apie tropinius ciklonus – „Mekunu“ (gegužės 21-27 d. d.) iš Arabijos jūros užsukęs į Omaną per 36 valandas išpylė dvigubą metinį kritulių kiekį.
Labai šiltas Europoje ir Šiaurės Amerikoje buvo gegužės mėnuo, o Lietuvoje – pats šilčiausias. Rugpjūtis, pasirodo, buvo pats šilčiausias Pietų Korėjoje ir pats šalčiausias Argentinoje (bet tik skaičiuojant nuo 2013 metų). Anomalus buvo ir spalis: Europoje, Vakarų bei Rytų Sibire tai trečias pagal šilumą spalis. Taip pat jis buvo vienas iš šilčiausių Centrinėje Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Na, galiausiai, gruodis buvo pats šilčiausias Australijoje nuo matavimų pradžios. Nesimėgaujant rekordais dar reiktų pridurti, kad 2018 m. ruduo ir žiemos pradžia buvo anomaliai drėgni Viduržemio ir Juodosios jūros regionuose bei Artimuosiuose Rytuose.
Rytinėje Viduržemio jūros dalyje tai labai pagerino vandens išteklių būklę. Kolegos iš Krymo sakė, kad vandens rezervuarai, kurie naudojami geriamo vandens tiekimui į kai kuriuos pusiasalio miestus ir, kurie paprastai užsipildo per žiemą, pasiekė reikiamą lygį jau rudens gale.
Artėjantis vasario vidurys mums siejasi su Valentino ir Nepriklausomybės dienomis, o klimatiniu požiūriu tai pavasario pradžia subtropinėje klimato juostoje. Ryškiausia ši pradžia žemyniniuose regionuose: Irano kalnyno slėniuose, Irake ir Sirijoje, šiaurinėje Arabijos pusiasalio dalyje, pietiniame Turkmėnistane ir Tadžikistane, kai kuriose pietvakarių Kinijos provincijose. Amerikos žemyne pavasaris prasideda Teksaso ir Luizianos (JAV) lygumose.
Ekvatorinio Ramiojo vandenyno rytuose La Nina reiškinys susilpnėjo dar 2018 m. viduryje ir vandens temperatūra toliau po truputį didėja (apie 0.12 – 0.15 °C/mėn.).
Teigiamos vandens paviršiaus temperatūros anomalijos išlieka kai kuriose vidinėse jūrose ir įlankose: Juodojoje, Raudonojoje, Egėjo, Kaspijos (išskyrus šiaurinę dalį) jūrose, Meksikos ir Persijos įlankose, Deviso sąsiauryje ir kitur. Aukščiausia vandens temperatūra (> +29 °C) vis dar laikosi Ramiojo vandenyno tropinės juostos pietvakarinėje dalyje.
Visą kitą savaitę šiaurinėje Eurazijos dalyje bus anomaliai šilta, o stipresni nei įprasta šalčiai laukiami Tolimuose Rytuose ir vakarinėje Kanadoje.
Beje, šiandien vėl vyksta eilinė arktinio oro invazija į JAV Vidurio Vakarus, tačiau šaltis ir sniegas tokio mąsto, koks buvo prieš 10 dienų nepasieks. Kaukaze ir Vidurinės Azijos respublikose bus šilta, išskyrus Kazachstaną.
Numatoma, kad Centrinė ir Rytų Europa, dėl cikloninės veiklos skilimo į dvi atšakas: viena iš Šiaurės Atlanto į Arktį, kita per Viduržemio jūrą į Artimuosius Rytus ir Centrinę Aziją, gaus mažiau kritulių negu prieš tai kelias savaites iš eilės. Ypač gausūs krituliai vėl numatomi Viduržemio jūros rytiniame pakraštyje, pietinėse Turkijos pakrantėse, kai kuriose Egėjo jūros rajonuose. Ten taip pat numatomas ir stipresnis vakarų ir šiaurės vakarų vėjas.
Dėl jūrinio oro pernašos iš pietvakarių, šį savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje Lietuvoje laukiamas atlydys. Dideli horizontalūs slėgio gradientai lems nevienodą kritulių pasiskirstymą tarp pajūrio ir rytinio bei pietrytinio Lietuvos pakraščio: pajūryje turėtų iškristi apie 3 kartus daugiau kritulių.
Kitos savaitės antradienį, per Lietuvą praėjus giliam bariniam slėniui, turėtų keistis oro pernaša iš pietų pietvakarių į šiaurės vakarus. Tačiau žymesnio atšalimo tai neturėtų atnešti – į Lietuvą atkeliaus ta pati jūrinė oro masė, tik labiau šiaurine trajektorija.
Antroje savaitės pusėje aukštesnio slėgio laukas turėtų lemti didesnius nakties – dienos temperatūros kontrastus, o patys orai bus panašūs į ankstyvo pavasario.
