Didelį lanką sudarančios trajektorijos ilgis daugiau nei 6000 km, tačiau didesnę kelio dalį oro masė įveikia judėdama virš vandens paviršiaus, todėl praranda mažiau šiluminės energijos ir prisisotina drėgme. Tose platumose, iš kurių laukiama ateinant oro masės, vandens paviršiaus temperatūra dabar yra apie 17,5 – 19,5 °C, o oro temperatūra kinta tarp 17 °C ir 25 °C. Stipriai reklamuojama šiluma vasario 16-osios šventei atkeliaus ta pačia trajektorija.
Vasaris persirita į antrą pusę, šiuo metų laiku fiksuojama žemiausia Šiaurės pusrutulyje vandens paviršiaus temperatūra jūrose ir vandenynuose, išskyrus poliarinius rajonus (ten žemiausia vandens temperatūra būna kovo mėnesį).
Tačiau dėl vandenyno srovių nepastovumo, jūrinio ledo netolygaus tirpimo ir užšalimo, dreifo bei stiprių audrų šis minimalios metų vandens temperatūros laikotarpis gali būti persislinkęs į ankstesnis arba vėlesnis. Vandens temperatūros įvairovė labai didelė: nuo 28,5 °C ties Maldyvais (Indijos vand.), Gvinėjos įlanka (Atlanto vand.) ir Mindanao sala (Ramusis vand.) iki –1,7 °C ties jūrinio ledo paplitimo riba Šiaurės vakarų Atlante ir Arktyje.
Didžiausi vandens temperatūros nuokrypiai nuo normos, kaip visada, yra ties jūrinio ledo riba prie Špicbergeno salų ir Beringo jūroje bei išilgai pagrindinių jūrinės šilumos arterijų – Golfo ir Kurošijo srovių.
Europos regione dabar šilčiausias vanduo aptinkamas rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir į pietus nuo Portugalijos (> 17,5 °C), o šalčiausias – Barenco jūros rytinėje dalyje. Baltijos jūroje vandens temperatūra didėja iš šiaurės į pietus – nuo 1.5 °C iki 4.5 °C, Juodojoje – iš šiaurės vakarų į pietryčius – nuo 4 °C iki 10 °C, o Šiaurės jūroje – iš rytų į šiaurės vakarus – nuo 3.8 °C iki 8.3 °C.
Dėl aktyvių ciklonų Eurazijos šiaurinėje dalyje Sibiro anticiklonas yra pasitraukęs į pietus, o didžiausias paviršiaus slėgis susidarė ties pietine Mongolija, Vakarų Kinija ir Tibetu (slėniuose). Virš didelių Sibiro platybių vyrauja debesuoti ir vėjuoti orai, o vidutinė oro temperatūra kai kur net 10–15 °C didesnė už klimato normą.
Tiesa, tuose rajonuose, kur minimali oro temperatūra vietoj -50 °C pakyla iki -38 °C – didesnio poveikio augmenijai ar žmonių gyvenimo sąlygoms tai nesukelia. Per ateinančią savaitę ciklonų trajektorijos išlaikys savo dabartines pozicijas: didesnė dalis iš šiaurės Atlanto keliaus į Barenco jūrą ir toliau į Šiaurės Sibirą, kiti per rytinę Viduržemio jūros dalį judės į Artimųjų Rytų regioną.
Visai kitokia situacija laukiama Šiaurės Amerikoje. Kitą savaitę ciklonai nuo Aliaskos įlankos judės į pietryčius, o kiti per pietines JAV valstijas link Atlanto. Jeigu tokios prognozuojamos ciklonų trajektorijos pasitvirtins – tai Uoliniuose kalnuose, ir į rytus nuo jų, reiktų laukti stipraus atšalimo, kalnuose sniego, o pietinėse valstijose, tokiose kaip Misisipė, Alabama ir Tenesis, stiprių liūčių ir potvynių.
Beveik visoje Europoje ir toliau laikysis anomaliai šilti orai, vidutinė paros oro temperatūra visur bus teigiama (išskyrus šiaurinę Skandinaviją ir Rytų Europą). Per kitą savaitę Lietuvoje ištirps ir pastovi sniego danga, tačiau ji išliks rytinėje Latgaloje ir didesnėje Estijos dalyje.
Kritulių laukiama nedaug, vyraus vakarinių (ŠV, V, PV) rumbų vėjai, bet stiprių audrų nenumatoma. Kitur, pavyzdžiui, Airijoje numatomas labai stipraus pietvakarių, o Graikijos Egėjo jūros pakrantėse – labai stipraus šiaurės rytų vėjo. Tokie orai lems visišką Kuršių marių ir visų Lietuvos upių nuledėjimą, o ežeruose jis gerokai suplonės, atsiras atotirpų ir išplovų.
Taigi, žieminės žūklės mėgėjams reiktų būti atsargiems. Nors vidutinės trukmės prognozės jokio žymaus tolimesnio atvėsimo nenumato, tai dar ne pavasaris: kai kurios ilgalaikės prognozės rodo, kad didelio masto slėgio laukas virš Šiaurės Atlanto keisis pačioje mėnesio pabaigoje. Tuomet vyraujančią pernašą iš vakarų gali pakeisti pernaša iš rytų ar šiaurės ir tai lemtų atšalimą.
