Tačiau tai beveik nieko nesako apie regioninius skirtumus. Labiausiai ledo danga dėl dažnų šią žiemą štorminių vėjų atsitraukė Beringo jūroje – 300 000 km2 per vasario mėnesį, o labiausiai per vasarį padidėjo Ochotsko jūroje (> 400 000 km2), Šv. Lauryno įlankoje bei aplinkinėse akvatorijose (apie 200 000 km2).
Dauguma Centrinės Arkties ir Kanados archipelago akvatorijų nerodo jokių ledo dangos ploto pokyčių. Dėl sparčiai žengiančio pavasario greičiausiai per kovą turėtų nuledėti vidinės jūros, tokios kaip Azovo, Kaspijos ir Japonijos jūrų šiaurinės dalys, Botnijos įlanka ir Kanados pietryčių pakrantė. Ilgiausiai iš vidinių telkinių po ledu išbus Hadsono įlanka – iki liepos vidurio. Nuo palydovinių stebėjimų pradžios didžiausias ledo dangos plotas fiksuotas 1978/79 m. m. žiemos pabaigoje – 15,4 mln. km2, o sparčiausias ledo dangos plotų mažėjimas nustatytas nuo 20 a. paskutinio dešimtmečio pabaigos, maždaug -3,19 proc. per dešimt metų.
Estijos aplinkos agentūros duomenimis kovo 1 d. Baltijos jūroje stacionarus ledas vis dar laikosi Piarnu įlankoje, sąsiauryje tarp Saaremos ir Hyjumos salų, Alandų salyne ir Suomijos įlankos rytuose. Priekrantės ledas dar tvirtas išilgai visos pietinės ir pietvakarinės Suomijos pakrantės. Storiausias ledas laikosi labiausiai į rytus įsiterpusioje Suomijos įlankos dalyje – prie Kronštato salos – ir siekia daugiau nei 30 cm.
Dar viena neatskiriama šaltojo sezono charakteristika – sniego danga. Jos didžiausias užimamas plotas Šiaurės pusrutulyje paprastai būna sausio mėnesio viduryje, kartais – vasario pradžioje. Šiais metais didžiausias plotas užfiksuotas tarp sausio 15 ir 20 d. – 48 102 tūkst. km2. Eurazijos žemyne plačiausia sniego danga nustatyta sausio 1 dešimtadienį – 30 626 tūkst. km2, o Šiaurės Amerikoje (be Grenlandijos) – 16 245 tūkst. km2. Per kovo mėnesį sniego dangos plotai Eurazijoje turėtų sumažėti bent 30 proc. (daugiausia Europoje ir Vidurinėje Azijoje), o Šiaurės Amerikoje tik 11 – 14 proc.
Vidutinėse Šiaurės pusrutulio platumose vyksta gana ryškus slėgio lauko persitvarkymas: Šiaurės ir Rytų Europoje slėgis labai sumažės, Azorų salų regione padidės, o Šiauriniuose Kordiljeruose ir Vakarų Kanadoje stipriai padidės. Tokie ryškūs pokyčiai nevyksta savaime – jie priklauso nuo greitai judančių ir beveik stacionarių atmosferos darinių tarpusavio sąveikos. Europoje atmosferos slėgį prie žemės paviršiaus vidutiniškai pažemins gilūs Atlanto ciklonai, kurių slėgis centre, šį savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje, turėtų būti intervale tarp 959 ir 980 hPa, o jų trajektorijos bus ištįsę iš vakarų į rytus.
Šiaurės Amerikoje bus kitaip: ten didelio masto gūbrys ties Kordiljerais pilnai užblokuos bet kokią ciklonų „komunikaciją“ tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų, todėl ciklonų trajektorijos nusidrieks išilgai rytinės JAV pakrantės iki Niūfaundlendo ir toliau į šiaurės rytus, ir tik kitos savaitės pabaigoje ten numatoma didelio masto cirkuliacijos pertvarka.
Dėl tokio netolygaus srautų pasiskirstymo Arktyje ir didesnėje Sibiro dalyje bus anomaliai šilta, ten vis dar šeimininkauja ciklonai. Vakarinėje Kanadoje ir JAV Vidurio vakaruose bus dar labai žiemiški orai. Pavasaris sparčiai stumsis į šiaurę Eurazijoje, nulinės vidutinės paros oro temperatūros riba kitos savaitės antroje pusėje sieks Vidurio Kazachstaną, Pietų Rusiją ir beveik visą Vidurio Europą.
Dėl aktyvios cikloninės veiklos labai gausios liūtys numatomos Jangdzės upės baseine (Kinija) ir vis dar storėsianti sniego danga Vakarų Sibire, Urale ir Europos šiaurės rytuose. Sibiro anticiklonas nors ir susilpnėjęs savo pozicijų vis dar neužleidžia ir lems sausus orus Mongolijoje, Altajuje ir Mandžiūrijoje.
Lietuvoje nuo seno pagal pirmąsias kovo dienas spėdavo orus visiems ateinantiems metams. Principas labai paprastas: kovo 1 d. – pavasaris, kovo 2 d. – vasara ir t.t. Jeigu tikėsime liaudies spėjimais – tai pavasaris turėtų būti drėgnas. Na, o šaltukas, kuris atkeliaus į Lietuvą dar šiandien, su aukšto slėgio sistema per pusantros paros turėtų iš jos pasitraukti.
Šeštadienį vėjas vėl atsisuks iš vakarų-pietvakarių, kuris atneš drėgnesnius ir šiltesnius orus. Lietingiausias numatomas laikotarpis – kitos savaitės pirmadienis-trečiadienis, o per visą savaitę daugiausia kritulių laukiama Lietuvos šiaurės vakarinėje dalyje (> 20 mm), mažiausia – Vidurio Lietuvoje. Nors pagal temperatūros foną orai primins pavasarį, tačiau pagal savo pobūdį – vėlyvą rudenį.
Pajūryje kitos savaitės viduryje laukiama audrų, kurių metu gūsingas pietvakarių-vakarų vėjas gali pasiekti 20 m/s ir didesnį greitį. Klimato ir atmosferos cirkuliacijos požiūriu kovas laikomas vis dar žiemos mėnesiu, todėl laukiant tikro pavasario reiktų apsiginkluoti kantrybe.
