Taigi, nors audrų sezonas lyg ir baigiasi, tačiau jos vis dar vyksta. Neseniai galingos audros praūžė JAV pietryčiuose – nuo Luizianos iki Džordžijos. Audrų metu susidariusios viesulų (tornadų) serijos ne tik šlavė pietinių valstijų karkasinius gyvenamuosius namus, rovė medžius, daužė automobilius, bet ir pražudė daug žmonių.
Paprastai, aukų skaičių stipriai lemia šių stichinių reiškinių susidarymo laikas – nakties metu būna daugiausia aukų, nes gyventojai net ir esant labai modernioms perspėjimo sistemoms nespėja pasitraukti į saugias vietas ar slėptuves. Stipri, bet ne uraganinio stiprumo, audra šią savaitę „siautėjo“ mūsų pajūryje bei Vakarų ir Vidurio Lietuvoje. Tą liudijo medžių išvartos ir sutrikęs elektros tiekimas kai kuriuose vietovėse. Tiesa, maksimalus vėjo greitis gūsiuose užfiksuotas Klaipėdos meteorologijos stotyje pirmadienio vakare siekė tik 22 m/s.
Audros – skirtingos
Mokslinėse publikacijose du aukščiau aprašyti audrų tipai paprastai nepainiojami, tačiau populiariuose straipsniuose ir žiniasklaidoje jie dažnai suplakami į vieną. JAV pietryčiuose audras ir viesulus sukėlė didelis statinis ir (arba) kompleksinis atmosferos sluoksnių nepastovumas.
Šį nepastovumą lėmė trijų skirtingų oro srautų susidūrimas: iš pietų – jūrinio tropinio oro (integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe (IWV) siekė 40 kg/m2) nuo Meksikos įlankos, iš šiaurės vakarų – arktinio oro (IWV < 3 kg/ m2) nuo Centrinės Kanados, ir iš vakarų – sūkuringo srauto aukštesniuose troposferos sluoksniuose (virš 3-4 km) nuo Uolinių kalnų.
Tokių audrų gyvavimo ciklas trunka nuo keliolikos minučių iki keletos valandų ir apima palyginti nedideles teritorijas. Tokios audros vadinamos konvekcinėmis (convective storms – angl.), nes jos susijusios su labai intensyvia konvkekcija. Pirmadienio vakarą praūžusi audra Lietuvoje ir į ją panašios, kurios paprastai būdingos šaltajam pusmečiui, priklauso vėjo (windstorms – angl.) audrų kategorijai.
Jos susidaro ne dėl statinio, kaip pirmuoju atveju, o dėl dinaminio nepastovumo, kuris būdingas sparčiai besivystančio vidutinių platumų ciklono užnugariui, už šaltojo (rečiau šaltos okliuzijos) atmosferos fronto. Tokios audros keliauja kartu su ciklonu palaipsniui stiprėdamos, po to silpnėdamos. Audros apimama teritorija labai priklauso nuo paklotinio paviršiaus (jūra, sausuma, priešvėjiniai kalnų šlaitai ir kt.) ir dažniausiai neviršija 15-30 tūkst. kv. km. Virš pietryčių Baltijos tokio tipo audros dažniausiai – su nedidelėmis išimtimis – jau būna silpnėjimo fazėje.
Lietuvoje – sniego danga
Kadangi Šiaurės Atlanto ciklonai dažnai formuojasi serijomis, tai prie Lietuvos šiandien vėl artėja naujas ciklonas su stipria audra užnugaryje. Penktadienio vidurdienį štorminių vakarų – šiaurės vakarų vėjų zona keliavo iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą per Pietų Skandinaviją ir Jutlandijos pusiasalį (Danija). Štorminio vėjo (gūsiuose) reikšmės Vakarų Danijoje – 18-22 m/s. Praėjusią naktį labai stiprus šiaurės krypčių vėjas, nors ir priklausantis kitai sinoptinei sistemai, pūtė Karpatų (Lenkija, Slovakija) perėjose – iki 27 m/s.
Šiandien Lietuvos pajūryje vidutinio stiprumo pietvakarių vėją vakare pakeis stiprus (iki 20-24 m/s) vakarų vėjas. Vilnių stipresnio vėjo (gūsiuose iki 14-17 m/s) zona pasieks vėlai vakare ar net sekančią naktį. Kaip jau minėjau, audros apimama teritorija yra palyginti nedidelė, todėl stiprus gūsingas vėjas Šiaurės Lietuvoje užtruks ilgiau (gal net iki ryt ryto), o Pietų Lietuvoje trumpiau – greičiausiai tik iki vidurnakčio. Pajūryje, stiprių vėjų laikotarpis užsitęs dar ilgiau – greičiausiai iki sekmadienio ryto (vakarų vėjas), kurį pirmadienį pakeis stiprus (iki 15 m/s) šiaurės vėjas.
Tokią audrų raidą Lietuvoje lems intensyvi ciklogenezė vykstanti tarp Islandijos ir Pietų Skandinavijos. Paskutinis šios ciklonų serijos narys per pietinę Lietuvos dalį praslinks pirmadienį, pirmoje dienos pusėje, ir taip užbaigs santykinai šilto jūrinio oro pernašą nuo Atlanto. Vėliau slėgis augs, vėjai rims, vidutinė oro temperatūra nukris.
Dėl atšalimo labai baimintis nereikia – tiesiog dabartinis oro temperatūros fonas yra 2–4 laipsniai Celsijaus per aukštas vidutinėms klimatinėms reikšmėms. Taigi grįšime į normalų kovo mėnesio režimą: kitos savaitės viduryje, pradedant antradieniu, naktį spaus šaltukas (ne šalna!) iki -3 – -6 laipsniai Celsijaus, o dienomis, priklausomai nuo debesų dangos, oro temperatūra pakils šiek tiek aukščiau 0 °C.
Pajūryje ir pietinėje Lietuvos dalyje bus keliais laipsniais šilčiau, o Žemaitijoje, šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse – keliais laipsniais šalčiau. Per savaitgalį ir pirmadienį dėl aktyvių atmosferos frontų virš Lietuvos iškris iki 20 mm pajūryje ir iki 10 mm kritulių rytiniame pakraštyje. Pirmadienio krituliai, tikėtina, iškris šlapdribos pavidalu.
Oro masės virš Arkties vandenyno ir šiaurinės Eurazijos dalies dar labai šaltos ir sausos (neseniai baigėsi poliarinė naktis), o stipri vakarų pernaša vyraujanti dabar virš Europos veikia kaip betoninė tvora saugojanti vidutines platumos nuo žiemiško šalčio įsiveržimo į pietus. Taigi, ši „tvora“ kitą savaitę jau bus suardyta, keisis ciklonų trajektorijos – jos taps labiau meridianinės, tai yra, palankios oro masių apykaitai tarp poliarinių ir vidutinių bei subtropinių platumų. Visai tikėtina, kad paskutinį kovo dešimtadienį dar gali susidaryti, kad ir laikina, sniego danga. Susidaro labai dideli prognozuojamų kintamųjų (oro temperatūros, kritulių, slėgio laukų ir kt.) skirtumai lyginant pagrindinių pasaulio prognostinių centrų ir skirtingu pradiniu laiko momentu (00, 06, 12 ar 18 val. GL) sudarytas vidutinės ir ilgesnės trukmės prognozes.
Tai liudija didelio masto atmosferos procesų visame Šiaurės pusrutulyje (arba tik Šiaurės Atlante) nestacionarumą. Todėl, matyt, kitos savaitės pirmoje pusėje sudarytos orų prognozės kovo antrai pusei skirsis nuo šiandieninių. Iš kitos pusės, saulės spinduliuotės balansas kovo viduryje pietinės Baltijos regione taps teigiamas ir ateinanti saulės energija turės didelės įtakos orų raidai Lietuvoje, nepaisant oro pernašos savybių.
