Dažnai pavasaris tapatinamas su anticikloniniais, mažai debesuotais orais, kurie būtų priešingybė šiais metais vyravusiai gana švelniai, bet apniukusiai žiemai. Sparčiausiai žiemą pavasaris pakeičia kontinentinėse srityse (vidutinėse platumose), tačiau pasikeitimas dažniausiai vyksta balandžio antroje pusėje. Na, o šių metų pavasaris prasidėjęs vasarį greičiausiai bus ilgas ir permainingas.
Taigi, gera žinia – nuo kitos savaitės vidurio atmosferos slėgis kils ir, greičiausiai, vyraus saulėti ir vidutiniškai šilti orai. Prasta žinia – tokie orai įsitvirtins ne iškart: po santykinai šilto šio savaitgalio, pirmadienį, į Baltijos regioną atkeliaus vėsi žemo slėgio sritis iš šiaurės vakarų ir orai bent keletui dienų subjurs ir atvės. Kad ir kaip ten besikeistų orai, vidutinė oro temperatūra Lietuvoje per artimiausias 7 – 10 parų vis vien išliks aukštesnė už klimato normą.
Tokia tendencija išsilaikys visoje Europoje, išskyrus Viduržemio jūros regioną, kur pavasarinį šilimą stabdo aktyvūs cikloniniai sūkuriai. Stiprūs vakarų krypties vėjai numatomi tik šiaurinėje Europos dalyje, kurie priešvėjiniuose Skandinavijos kalnų šlaituose, Norvegijoje, atneš iki 30 – 50 mm kritulių. Didesniame aukštyje šie krituliai virs tokiu pat sniego sluoksniu, tik centimetrais. Kitas drėgno oro srautas, susijęs su Viduržemio jūros ciklonais, keliaus į Artimuosius Rytus ir Iraną – ten krituliai dabar aukso kainos, nes drėgnasis sezonas labai greitai baigsis.
Labai šiltos ir malonios dienos numatomos Vidurio ir Vakarų Europoje: ten dėl stabilaus anticiklono popiečio valandomis oro temperatūra kils iki 20 laipsnių Celsijaus, nors rytais ten daug kur galima silpnas šaltukas. Pati karščiausia Europos vieta sekančią savaitę (iki +26 – +28 laipsnių Celsijaus) bus pietinė Portugalija. Į ten šiltas oras bus pernešamas nuo Maroko ir šalia esančių Atlanto akvatorijų. Pirmieji karščiai, +25 – +30 laipsnių Celsijaus, atkeliaus ir į Vidurinę Aziją, pirmiausia Turkmėnistaną ir pietinį Tadžikistaną, vėliau į Uzbekistaną bei pietinį Kazachstaną.
Pavasaris pagaliau atėjo ir didžiąją JAV dalį bei vakarinę Kanadą (Britų Kolumbijos, Albertos ir Saskačevano provincijas), rytinėje Kanados dalyje – vis dar žiemiški orai. Kaip ten bebūtų keista, bet stipriausia šilumos anomalija Šiaurės Amerikoje tenka šiaurinei Aliaskos daliai su tundros kraštovaizdžiu, kur vidutinė paros temperatūra, neįprastai šiam laikui, priartės prie 0 laipsnių Celsijaus.
Pietų pusrutulyje palaipsniui įsigali žiema: kol kas ji apsiriboja Antarktida ir aplinkinėmis Pietų vandenyno akvatorijomis, o pietinėje Čilės dalyje, Naujosios Zelandijos pietuose bei Tasmanijoje kol kas žemiausia nakties temperatūra tik apie 0 laipsnių Celsijaus. Šiuo metu Antarktidoje susidaro didžiausi atmosferos slėgio ir tankio skirtumai tarp Rytų Antarktidos plokščiakalnio ir pakrančių, todėl beveik visur pakrantėse pučia stiprūs šalti ir sausi katabatiniai vėjai. Jie perneša labai tankų, šaltą ir sausą orą link vandenyno, tačiau, antra vertus, neleidžia greitai susidaryti sezoninei ledo dangai, kuris paprastai susiformuoja gegužės mėnesį.
Rytoj pasaulinė meteorologijos diena – mums tai turbūt profesinė šventė. Ši diena pasirinkta ne atsitiktinai: 1950 m. kovo 23 d. įsigaliojo konvencija dėl Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) steigimo. Šių metų šios dienos šūkis „Saulė, Žemė ir orai“. Saulė tiekia energiją gyvybei Žemėje. Jos dėka cirkuliuoja oras, vandenyno srovės ir susidaro hidrologinis ciklas. Na, o orai daro įtaką mūsų nuotaikai ir kasdienei veiklai. Taigi, su profesine švente sveikinu visus meteorologus, hidrometeorologus bei giminingų profesijų kolegas.
