Arktinės oro masės, pasiekiančios Europą, būna dviejų tipų: jūrinės ir žemyninės. Jų genezės rajonas beveik tas pats – Arkties vandenyno baseinas ir Grenlandija, tačiau skiriasi jų trajektorijos. Jūrinis arktinis oras keliauja iš šiaurės, šiaurės vakarų į pietus per neužšąlančias Norvegų, Šiaurės, Baltijos jūras ar Šiaurės Atlanto akvatorijas, o žemyninis oras slenka iš šiaurės rytų per Rytų Europos lygumą į pietvakarius.
Didžiausi skirtumai tarp šių oro masių būna žiemą. Jūrinė arktinė oro masė nuo vandens paviršiaus žiemą įšyla ir prisisotina drėgme, todėl nebūna labai atšiauri, o ištisinių debesų danga neleidžia oro temperatūrai ekstremaliai nukristi. Žemyninė arktinė oro masė žiemą paprastai atkeliauja į Rytų ir Vidurio Europą beveik su tokiomis savybėmis, kokias įgavo formavimosi regione. Tuomet Lietuvoje minimali paros oro temperatūra gali nukristi iki -30 laipsnių Celsijaus ir žemiau.
Gegužės mėnesį didesnio skirtumo tarp šių dviejų oro masių tipų jau nebėra – jos vienodai šaltos, gali lemti vėlyvą sniegą, šalnas, o šiaurinėje Europos dalyje net ir pūgas. Kita jų savybė – „plonos“ oro masės: troposferos storis Arktyje retai viršija 7–9 km.
Radiozondavimo duomenys rodo, kad prieš kelias dienas tropopauzė (riba skirianti troposferą nuo stratosferos) virš Visbio (Gotlando sala, Švedija) buvo 10,5 km aukštyje, o šiandien nesiekia 8 km. Tokiam oro tūriui slenkant į pietus, jis plečiasi į šonus ir dar labiau „paplonėja“. Alpių kalnai tokiai oro masei yra neįveikiama kliūtis, bet, kaip žinia, kliūtis galima apeiti iš šonų.
Toks scenarijus ir laukiamas šį savaitgalį: šaltas atmosferos frontas, už kurio atslenka arktinis oras, šeštadienio vakare pasieks šiaurinius Alpių ir Pirėnų kalnų slėnius ir laikinai sustos. Per sekmadienį dalis šios atšiaurios oro masės prasiskverbs per Ronos upės slėnį į Liono įlanką ir toliau judėdamas link Sardinijos salos (Italija) bei Atlaso kalnų (Alžyras), galiausiai, praras savo pirmines savybes.
Lietuva artimiausias 5-6 paras išliks minėtos šaltos oro masės įtakos pakraštyje. Rytais, jeigu pragiedrės, bus šalnos dirvos paviršiuje. Jei debesų bus daug – šalnų nebus, tačiau oro temperatūra vis vien išliks santykinai žema, keli laipsniai virš 0 laipsnių Celsijaus. Šalnų tikimybė bus nevienoda: šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose bei Žemaičių aukštumoje ji bus didesnė, o Lietuvos pietvakariuose – žemesnė. Stipresnės šalnos laukiamos kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijos Pomeranijoje.
Dienomis oro temperatūra bus neaukšta +8 - +13 laipsnių Celsijaus. Drėgmės kiekiai šioje šaltoje oro masėje nedideli, todėl ir atmosferos frontų (daugiausia antrinių) zonose vyraus liūtiniai trumpalaikiai krituliai. Vidurio Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje dar galima šlapdriba. Tiesa trumpalaikės šlapdribos per savaitgalį galimos ir lyguminiuose Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos rajonuose.
Daugiausia kritulių per ateinančias 5-6 dienas iškris priešvėjiniuose Alpių, Skandinavijos, Dinarų kalnų šlaituose. Ten pastorės ir sniego danga (išskyrus Dinarų kalnus). Nuo ketvirtadienio orų režimas didesnėje Europos dalyje turėtų keistis. Ciklonai virš Vidurio Europos judėdami į šiaurės rytus įtrauks šiltesnio ir žymiai drėgnesnio oro iš Pietų Europos, todėl kitą savaitgalį jau turėtų iškristi pakankamas lietaus kiekis. Tikėtina, kad šie lietūs atstatys drėgmės balansą Lietuvoje ir miškų gaisringumą sumažins iki minimumo.
Na, o Šiaurės Amerikoje, JAV Vidurio vakaruose, prasideda viesulų (tornadų) sezonas. Tikriausiai apie juos greit išgirsime ir pamatysime žiniose. Labai šilto ir drėgno oro pleištas kitą savaitę nuo Meksikos įlankos prasiskverbs iki Ajovos, Kanzaso ir Nebraskos valstijų ir bus palaipsniui vėsesnių ir sausesnių oro masių stumiamas link rytinės JAV dalies.
Ten, kur terminiai ir drėgmės gradientai taps didžiausi bei vyks priverstinis oro kilimas (pvz.: vakariniuose Apalačių šlaituose), bus ir didžiausia tornadų tikimybė. Beje, viena moderniausių ir pažangiausių prognozių sudarymo tarnybų pasaulyje, JAV nacionalinė orų tarnyba (NWS) iki šiol prognozuoja tik tornadų pasirodymo tikimybę. Tai labai lokalus ir trumpalaikis, bet labai pavojingas stichinis meteorologinis reiškinys.
