Vyriausybė paskelbė, kad per 8 ateinančius metus skirs keturiolika milijardų zlotų (3,2 mlrd. eurų) naujoms vandens talpykloms įrengti, užtvankoms bei vandens kanalams statyti ir remontuoti.
Dar milijardas zlotų (230 mln. eurų) bus skirta sodininkyste užsiimantiems ūkininkams, kad jie įsirengtų modernias, mažiau vandens nuostolių darančias laistymo sistemas.
450 mln. zlotų (103 mln. eurų) ūkininkai gaus už tai, jeigu iškas naujas nedideles vandens saugyklas, šulinius, kanalus.
Kaltos praeities klaidos
Vyriausybė nurodė suburti ekspertų grupę, kuri įvertintų, kokiame regione ir kokių problemų dėl vandens gali kilti iki 2050 metų, ir nurodytų, kaip jų išvengti.
Meteorologijos ir vandens ūkio instituto profesoriaus Bogdano Ozgos-Zielinskio nuomone, dabartinės sausros, kaip ir vis dažnėjančių potvynių, nuostolius didina tai, kad pastaruosius 50 metų buvo apleista užtvankų ir vandens saugyklų statyba.
Iš pradžių į tai buvo numota ranka dėl lėšų trūkumo, o vėliau išsigąsta ekologų, kurie tvirtino, kad tokia veikla žalinga aplinkai.
Naujame plane numatyta, kad po aštuonerių metų vandens talpyklose bus galima sukaupti trigubai daugiau kritulių vandens nei dabar – nebe penkis, o šešiolika procentų.
Šiųmetė sausra laikoma ne tokia baisia kaip pernykštė. Šįmet labiausiai nukentėjo kukurūzus ir žiemkenčius auginę ūkininkai Vidurio, Vakarų ir Pietvakarių Lenkijoje.
Šalies sostinėje Varšuvoje tekančios Vyslos upės gylis tapo žemiausias per pusantro šimto metų – nuo to laiko, kai buvo pradėtas matuoti.
Atriš pinigų maišą
Kol kas vyriausybė skyrė nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams pusę milijardo zlotų (114 mln. eurų), o pernai tokia parama siekė 2,2 mlrd. zlotų (503 mln. eurų). Ūkininkai, kurie dėl sausros praras daugiau kaip 70 proc. derliaus, gaus tūkstančio zlotų (beveik 300 eurų) kompensaciją už kiekvieną žemės hektarą.
Perpus mažesnę kompensaciją gaus tie, kurių derliaus nuostoliai sieks 30–70 proc.
Dar mažiau bus skirta žemdirbiams, kurie nebuvo apsidraudę nuo tokių stichinių nelaimų.
Valstybės išlaidas kompensacijoms didina tai, kad dauguma ūkininkų nedraudžia derliaus.
Nuo sausros nukentėjusiais šįmet buvo pripažinti 175 tūkstančiai ūkių, o žymus vandens trūkumas pastebėtas 2,5 mln. hektarų sklypų. Žemdirbių sąjunga apskaičiavo, kad ūkininkams sausros pridaryti nuostoliai siekia mažiausiai 1,8 mlrd. zlotų (412 mln. eurų).
Įžvelgia pataikavimą
Žemės ūkio produktų eksportas yra vienas pagrindinių Lenkijos pajamų šaltinių, todėl tokia parama atrodo natūrali.
Vis dėlto dauguma ekspertų įtaria, kad vyriausybė, šįmet kaip reta anksti paskelbusi apie numatytas išmokas, nori įsiteikti žemdirbiams prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
Šalį valdanti Teisės ir teisingumo partija (TTP) vadina save paprastų žmonių gynėja ir labiausiai yra palaikoma provincijoje.
Premjeras Mateuszas Morawieckis ne veltui praėjusį sekmadienį pareiškė, kad TTP tesėjo ankstesnius rinkimų pažadus pagerinti šeimų gerovę, padėkojo už šiųmetį derlių ir pareiškė, jog dabartinė vyriausybė žemdirbiams yra „kaip skydas, nes draugus pažinsi nelaimėje“.
