Artimiausiomis dienomis šilta oro masė, prieš tai buvusi Rytų Europoje, persistums į Kazachstaną ir Vidurinę Aziją. Todėl Vakarų Kazachstane bus atlydys, o Turkmėnijoje ir Pietų Uzbekijoje dienos temperatūra kils iki +20 °C.
Sekanti šilumos banga nuo Atlanto su vakarų vėjais, kaip įprasta, pirmiausia atkeliaus į Vakarų ir Šiaurės Europą, o kitos savaitės pradžioje pasieks Baltijos šalis. Šiaurės rytų Atlante, kaip vėlyvą rudenį, formuosis gilūs (regeneravę) ciklonai. Tai labai sustiprins Islandijos žemos slėgio sritį, o Azorų anticiklonas išsiplės į Viduržemio jūros regioną.
Dideli slėgio gradientai virš Europos pietų-šiaurės kryptimi lems stiprius pietvakarių vakarų krypties vėjus Vakarų Europoje (stipriausi Vakarų Airijoje ir Škotijoje), o Lietuvos pajūryje pirmadienį ir antradienį pietų ir pietvakarių vėjas sustiprės iki 13-18 m/s gūsiuose iki 25 m/s. Stiprus vėjas savaitės pradžioje laikysis ir visoje respublikos teritorijoje, tačiau savaitės viduryje slėgio gradientai mažės ir vėjas silps.
Didžiausias kritulių kiekis (daugiausia lietaus) numatomas Žemaitijoje ir pajūryje. Ten per ateinančią savaitę turėtų iškristi beveik visa mėnesio norma. Lietuvos pietryčiuose ir pietuose vyraus lietus ir mišrūs krituliai, tačiau jų turėtų iškristi perpus mažiau.
Vidutinė paros oro temperatūra taps teigiama, nuo sekmadienio pajūryje, o nuo pirmadienio – likusioje Lietuvos dalyje, maksimali temperatūra sieks +3 – +6 °C. Kitos savaitės pabaigoje šils Pietvakarių Europoje, o Šiaurės Europoje šiek tiek atvės. Antroje vasario pusėje numatomi vėsesni orai – artimesni klimatinei normai, tačiau pastovios sniego dangos susidarymo kol kas nelaukiama.
Šią savaitę aktyvus ir gilus Atlanto ciklonas praslinkęs per Vidurio Europą, Balkanus, o vėliau per pietinę Ukrainą ir Šiaurės Kaukazą atnešė įvairių orų reiškinių ir anomalijų.
Pirmiausia iškrito gausus sniegas Bavarijos Alpėse, po to kilo uraganinio stiprumo vėjas Karpatuose. Vidurio ir Rytų Slovakijoje maksimalus vėjo greitis siekė 40 m/s ir daugiau (daugiausia kalnuose), todėl didelėje teritorijoje sutriko elektros tiekimas, taip pat skelbiama apie vėjovartas miškuose.
Bulgarijoje ir Serbijoje gausiai pasnigo ir staigiai atšalo. Per ketvirtadienį sniegu pasidengė visa Ukraina (nors ir nestoru sluoksniu) išskyrus Krymo pusiasalį.
Šiandien smarkiai sninga Kaukazo, pietinės bei rytinės Turkijos ir Libano kalnuose, o liūtys plauna rytinę Juodosios jūros pakrantę. Rytoj, tikėtina, kad subtropiniuose Gruzijos rajonuose atšals iki 0 °C ir laukiamas gausus sniegas, o kalnuose – lavinos. Šalti orai pietinio Kaukazo rajonuose išsilaikys bent iki kitos savaitės vidurio.
Rytinėje Australijos dalyje, po ilgos sausros – smarkios musoninės liūtys, daugiausia rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse. Atrodo, reikia tik džiaugtis lietumi, tačiau ekspertai sako, kad teritorijose, kuriose visai neliko žolinės dangos gresia viršutinio dirvos sluoksnio nuplovimas. Naujausiais duomenimis Brisbene vakar dieną iškrito 102 mm kritulių.
Naujosios Zelandijos pietinėje dalyje labai smarkios liūtys (jau ne musoninės, o dėl gilaus vidutinių platumų ciklono veiklos) sukėlė stichinius poplūdžius trumpose upėse ištekančiose iš Pietinių Alpių.
Ypač nepasisekė turistams esantiems Pietinės salos pietvakariuose – Fiordlande, čia kai kurie rajonai atkirsti nuo išorinio pasaulio.
Apie įdomu žiemos reiškinį praneša Slovakijos Hidrometeorologijos institutas (SHMU) – šiąnakt praeinant šaltam atmosferos frontui, dėl drėgno ir šalto oro Aukštųjų Tatrų kalnuose vietomis susidarė storas grūdėto šerkšno sluoksnis - iki 34 cm.
Jis susidaro dėl peršaldytų rūko lašelių užšalimo ant įvairių paviršių (medžių, elektros laidų) vėjuotu ir šaltu oru.
Na, o oro temperatūros ekstremumai, kaip ir turi būti šiuo metų laiku yra priešinguose pusrutuliuose: didžiausias speigas, žemiau -51 °C fiksuotas Šiaurės rytų Jakutijoje (Iemoje ir Omolone), o didelis karštis, daugiau nei +42 °C – šiaurės rytinėje Pietų Afrikos respublikos dalyje (Skukuzoje, Kriugerio nacionalinis parkas) ir Vakarų Australijoje (Morawa).
