Naktį iš penktadienio į šeštadienį ir rytoj, dėl rytinės anticiklono periferijos, į Lietuvą atslinks labai šalta, arktinės kilmės oro masė. Virš paribio sluoksnio maždaug 1,5 km aukštyje oro temperatūra nuo -3 laipsnių Celsijaus (penktadienį) nukris iki -14 – -16 laipsnių Celsijaus (sekmadienį).
Šaltas atmosferos frontas skiriantis šias oro mases per Lietuvą slinks šiąnakt, tačiau aukštesnio slėgio fone kritulių bus nedaug, daugiausia šlapdribos ar sniego pavidalu. Silpni liūtinio pobūdžio krituliai rytoj dieną laukiami vakarinėje Lietuvos dalyje. Nors oro temperatūra rytoj dieną bus kiek aukštesnė už 0 °C, tačiau dėl žvarbaus vėjo oras atrodys žymiai šaltesnis.
Kitomis dienomis vėjas pasisuks iš šiaurės rytų ir nusilps silps. Žemiausia oro temperatūra numatoma sekmadienio–trečiadienio naktimis (paryčiais) ir sieks -3 – -6 °C, dienomis saulė sušildys orą iki +2 – +4 °C pirmadienį ir iki +9 – +12 °C kitos savaitės pabaigoje.
Remiantis naujausiais meteo.lt duomenimis, pirmoje kitos savaitės pusėje orus lems anticiklonas, kritulių nenumatoma. Naktys išliks šaltos, paryčiui temperatūra kris iki 4–9 laipsnių šalčio, tik Kuršių nerijoje šalčio mažiau. Dienos kasdien vis šiltesnės: pirmadienį termometrai rodys 1–6, antradienį 4–7, o trečiadienį 5–9 laipsnius šilumos.
Dėl mažai judraus anticiklono visa kitą savaitę kritulių nelaukiama. Kitas cikloninės cirkuliacijos etapas, su aktyvių atmosferos frontų veikla, laukiamas šio mėnesio paskutinėmis ir balandžio pirmomis dienomis.
Pavasario lygiadienis
Atėjo pavasario lygiadienis ir prasideda astronominis pavasaris. Tiesa, atmosferos cirkuliacijos požiūriu, pavasariui būdingi termobariniai (slėgio ir temperatūros) laukai Šiaurės pusrutulyje paprastai susidaro kovo antrame ir trečiame dešimtadienyje.
Šiuo metu visi požymiai tai rodo: Islandijos žemo slėgio sritis ir Sibiro (Azijos) anticiklonas yra visiškai susilpnėję, Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje aktyvi cikloninė veikla, virš Indostano, Arabijos pusiasalių bei Sacharos dykumos sumažėjo paviršiaus slėgis.
Kiti požymiai, atvirkščiai, dar rodo esant žiemos cirkuliacinį režimą: labai žemas slėgis virš Centrinės Arkties, o virš Šiaurės Amerikos – stiprus kontinentinis anticiklonas. Ekvatorinių liūčių zonos Afrikoje ir Pietų Amerikoje pamažu stumiasi į šiaurę ir dabar beveik sutampa su geografiniu ekvatoriumi, tačiau intensyviausios liūtys vis dar lokalizuotos į pietus nuo ekvatoriaus.
Virš Europos oro pernaša iš vakarų nutrūko, o virš Vidurio ir Šiaurės Europos atmosferos slėgis sparčiai auga. Todėl Atlanto ciklonų trajektorijos pasislinko toli į šiaurę, o kitų aktyvių ciklonų – buvo nustumtos link Balkanų, Viduržemio jūros ir Šiaurės Afrikos.
Vienur šalčiai, kitur – karščiai
Toks slėgio laukų persiskirstymas didesnėje šiaurinės Europos dalyje žada orus be kritulių arba su silpnais krituliais. Tokiu metų laiku mažai judrus anticiklonas virš Europos lemia didelius oro temperatūros svyravimus: nuo kelių laipsnių šalčio naktimis beveik visoje Europoje iki +15 – +20 °C Vidurio ir Pietų Europoje ir +5 – +10 °C Šiaurės ir Rytų Europoje dienomis.
Kai kur, žinoma, išliks ir žiemiški orai: visų pirma kalnuose bei šiaurinėje Skandinavijoje ir šiaurinėje europinės Rusijos dalyje. Azijoje išlieka labai ryškus terminis bipolis. Nuo -30 °C ir didesnio speigo šiaurinėje Sibiro dalyje iki +35 – +37 °C karščio pietinėje Indijoje, Indokinijos pusiasalyje bei pietinėje Arabijos pusiasalio dalyje.
Sniego ir ledo plotai
Net ir Sibire, dėl silpno Sibiro anticiklono, dienomis speigas atslūgsta, o jo pietinėje dalyje bei šiauriniame Kazachstane oro temperatūra pakyla virš nulio. Tiesa, pastovios sniego dangos plotas Azijoje vis dar didesnis už daugiametį, tačiau prognozuojama, kad mėnesio pabaigoje jo plotas sumažės bent 0,5 mln. kv. km.
Kovo vidurys – tai laikotarpis, kai jūrinio ledo plotas Šiaurės pusrutulyje būna didžiausias, o Pietų pusrutulyje mažiausias. JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro analizė rodo, kad šiomis dienomis bendras Arkties ledo plotas (su aplinkinėmis jūromis) sudaro apie 15 mln. kv. km ir yra gerokai mažesnis už 1981–2010 m. vidurkį, tačiau didesnis už pastarųjų 5 metų (2014–2019) vidutinį plotą.
Antarktikos vandenyse mažiausias ledo laukų plotas buvo šių metų vasario pabaigoje – 2,7 mln. kv. km ir dabartiniu metu sparčiai didėja (apie 4.0 mln. kv. km).
