Pajūryje ir kai kur Žemaitijoje viršutinis dirvos sluoksnis kol kas vis dar sausas. Panašius stebėjimus teikia ir operatyvi Europos potvynių informavimo sistema: neigiama dirvožemio drėgmės anomalija mūsų regione apima dalį Lielupės baseino bei gana siaurą pajūrio ruožą ir vakarinę Žemaitijos aukštumos dalį.
Karščiai alino Viduržemio jūros regioną
Kol mes Lietuvoje stebimės gegužės žvarba (nors ir kaip keistai tai skamba) rytinėje Viduržemio jūros regiono dalį šią savaitę užklupo karščio banga labiau būdinga antrai vasaros pusei.
Gegužės 17–20 d. fikstuotas labai stiprus karštis, kurio šaltinis – centrinė Sacharos regiono dalis. Graikijos Peloponeso pusiasalyje maksimali oro temperatūra siekė beveik 40 °C (39.9 °C, Kalamata), Kipro saloje 43-44 °C (Athalassa nacionaliniame parke, 44.3 °C), Izraelyje 39–45 °C (Elate, 45.2 °C). Toks staigus oro temperatūros pakilimas nors ir trumpalaikis (2–4 paros) paveikė jūros temperatūrą.
Per kelias dienas kai kurios rytinės Viduržemio jūros akvatorijos įšilo nuo 21.5–23 °C iki 24–25 °C. Karščiai taip pat labai padidino sausringumą šiame rajone, o vakariniame Viduržemio jūros regione (Ispanija, Pietų Prancūzija), atvirkščiai – dirvožemiai drėgni, o kai kur šlapi ir sąlygos palankios upių poplūdžiams kilti.
Kita stiprių anomalijų vieta – Bengalijos įlanka, kurioje prieš porą dienų praslinko labai stiprus tropinis ciklonas „Amphan“ (kai kurių autorių teigimu jis atitiko penktą, aukščiausią, uraganų kategoriją). Tai pats intensyviausias šio regiono tropinis ciklonas nuo 1999 metų.
Šio ciklono centras didžiausio intensyvumo metu buvo virš jūros, tačiau vis tiek nukentėjo sąlyginai dideli sausumos plotai Indijos Vakarų Bengalijos ir Orisos valstijose, kur vėjo greitis siekė 185 km/val.
Dėl šių pakrančių nedidelio aukščio virš jūros lygio susidarė didelė patvanka nuo jūros, kurią sustiprino ir stiprios liūtys. Buvo apsemti pagrindiniai keliai ir didelė dalis didžiausio Indijos uosto, Kalkutos, apie 14 mln. gyventojų liko be elektros.
Kol kas pranešama apie 84 ciklono aukas regione, tačiau informacija iš Bangladešo teritorijos nėra išsami, be to, žinoma, kad iš tankiausiai apgyvendintų Bangladešo pajūrio regionų buvo evakuota apie 2,5 mln. žmonių.
O Europoje ir toliau laikysis dabartinės tendencijos: virš Vakarų Europos aukštesnio slėgio sistema, o virš Rytų Europos didelio masto barinis slėnis.
Tai reiškia drėgnų ir šiltų oro masių advekciją į pietvakarinę Europos dalį bei poliarinės kilmės oro masių išsilaikymą rytinėje Europos dalyje bei skverbimąsį į Balkanus bei Viduržemio jūros regioną. Padidės gausių kritulių tikimybė didesnėje Vidurio Europos dalyje, ypač Karpatuose, taip pat, Ukrainoje ir Šiaurės Kaukaze.
Šilumos dar teks palaukti
Lietuvoje, kaip ir visame Baltijos regione, naktimis vis dar išliks šalnų tikimybė, o dienomis karščiams susidaryti sąlygų nebus. Savaitgalį trumpam Lietuva pateks į aukštesnio slėgio sritį. Šeštadienį prognozuojami saulėti orai ir dienos oro temperatūra gali pakilti iki 15–19 °C, tačiau tai dar ne vasariška temperatūra. Sekmadienį naktį prie Lietuvos iš vakarų priartės okliuzijos frontas su krituliais.
Nors ir negausiai, palyti turėtų visoje teritorijoje ir, galbūt, užbaigti sausringą laikotarpį vakarinėje Lietuvos dalyje. Savaitės pradžioje numatomas mažų gradientų slėgio laukas, todėl labiau veiks vietiniai veiksniai, vyraus silpni vėjai, kritulių teritorinis pasiskirstymas bus labai netolygus.
Nakties oro temperatūra bus neaukšta apie 3–8 °C, pragiedrėjus kai kur galimos šalnos. Dienomis didelės šilumos taip pat nesulauksime – net ir saulėtomis dienomis vyraus 15–20 °C temperatūra, o apsiniaukusiomis ir žemesnė. Žymesnio atšilimo galėtume laukti tik kitos savaitės pabaigoje.
Europos vidutinės trukmės prognozių centro (ECMWF) duomenimis birželio mėnesio pirma pusė Lietuvoje turėtų būti artima normai tiek oro temperatūros, tiek kritulių požiūriu.
Tačiau turėtų padidėti saulės spindėjimo trukmė lyginant su gegužės mėnesiu. Dar norėtųsi priminti, kad šis laikotarpis labai nedėkingas ilgalaikėms prognozėms, nes šiuo metų laiku jos tvirtinasi prasčiausiai.
