Tokio pokyčio pagrindinė priežastis – sparčiai trumpėjanti diena: dabar jos ilgis (apie 15 valandų) maždaug toks pat, kaip ir balandžio mėnesio paskutinėmis dienomis.
Tačiau orų tarp šių laikotarpių nėra net ko lygintini. Rugpjūčio mėnesio gale dienos trukmė jau bus trumpesnė nei 14 valandų, ir tai atitiks šiųmetinių Velykų dienos trukmę. Kol kas rudeniu beveik ir nekvepia, išskyrus vis tankiau besiraizgančius voratinklius ir pageltusius ar parudusius kai kurių medžių lapus. Tiesa, pastarieji yra ne rudens, o sausringų orų bei ligų pasekmė.
Topinės kilmės oro masė iš Pietvakarių Europos, kuri ten laikosi bene keletą savaičių iš eilės, į Baltijos šalis atslinko tik šeštadienį. Miestuose iškart pasigirdo vyresnio amžiaus žmonių skundai apie pablogėjusią sveikatą. Pagrindinės tokios oro masės savybės – aukšta dienos oro temperatūra ir didelis bendras drėgmės kiekis atmosferoje.
Pastarąją savybę geriausiai reprezentuoja integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe ir suvilgytojo termometro temperatūra 2 m aukštyje.
Pirmasis parametras pastarosiomis dienomis virš Lietuvos siekė 24–31 kg/m^2, o antradienį turėtų siekti net iki 35–40 kg/ m^2. Antrasis parametras taip pat yra arti 20 °C, o rytoj ir poryt, kai kur, gali šią ribą ir viršyti.
Laimei, dėl ilgėjančios nakties, tropinių naktų (kai šalčiausiomis paros valandomis oro temperatūra nenukrinta žemiau +20 °C) tikimybė šiuo laikotarpiu yra nedidelė, išskyrus pajūrį ir Kuršių Neriją, kur minimali oro temperatūra beveik visą kitą savaitę bus labai artima 20 °C ribai.
Karščiausios dienos – sekmadienis ir pirmadienis, maksimali oro temperatūra 28-30 °C, pajūryje – 24–27 °C. Vėliau, dalyje Lietuvos, maksimalią temperatūrą lems atmosferos fronto debesys, kurie pietvakarinę Lietuvos dalį, pasieks antradienio naktį ir rytą.
Atkeliaus permainos
Todėl nuo antradienio iki ketvirtadienio pietvakariniuose, pietiniuose ir rytiniuose rajonuose laukiami trumpalaikiai lietūs, o maksimali oro temperatūra jau neturėtų viršyti 25–26 °C. Kitą savaitgalį sustiprės anticiklonas į rytus ir pietryčius nuo Lietuvos, todėl kai kuriuose rajonuose galimi karščiai iki 28–29 °C.
Visiškai iš Lietuvos teritorijos šilta oro masė turėtų būti išstumta jau kitos savaitės pradžioje, o vidutinių platumų Atlanto oro masė, laukiama, atneš vėsesnius ir žymiai lietingesnius orus.
Belaukiant lietaus Lietuvoje jau paskelbta hidrologinė sausra dėl dalies upių nusekimo žemiau kritinio lygio. Deja, ši hidrologinė sausra susidarė ne dėl pastarųjų savaičių sausų orų, o atspindi ilgalaikę gruntinių vandenų tendenciją, kurią lėmė keli iš eilės sausringi šiltieji sezonai (2018–2020), sausi rudens mėnesiai ir beveik besniegės žiemos.
Tai labai apsunkino ir taip mažai išvystytą upių laivybą bei vandens turizmo verslą. Nors ši vasara kol kas sausiausia Pietų Lietuvoje, tačiau Pietryčių Lietuvos upės (Merkys, Šalčia, Ūla, Vinelė ir kt.) kol kas nuseko mažiausiai, mat maitinamos gilesniais gruntiniais vandenimis, o Vidurio bei kai kurios Šiaurės Lietuvos upės labiausiai, nes vasarą didelę dalį jų nuotėkio formuoja lietus.
Dabar dar pats šiltojo sezono įkarštis Pietų Europoje ir Viduržemio jūros regione. Vandens paviršiaus temperatūra Viduržemio ir susijusiose jūrose pasiekė sezono maksimalias reikšmes ir palaipsniui ims vėsti.
Pats šilčiausias vanduo dabar stebimas rytinėje jūros dalyje ir kai kur viršija 30 °C, vėsiausias – Liono įlankoje ir Egėjo jūroje, ten jis vietomis siekia tik 23–24 °C, Juodosios jūros kurortuose – 24–27 °C. Dėl labai šiltų orų Vakarų Europoje neįprastai šiltas jūros vanduo yra Biskajos įlankoje, La Manše ir Šiaurės jūroje.
Paskutinę mėnesio savaitę virš šiaurinės Europos aktyvės Atlanto ciklonai, kurie į Baltijos regioną atneš vasariškai vėsius ir drėgnus orus.
