Pavyzdžiui, kai oro temperatūra yra -3 °C, o vidutinis vėjo greitis siekia 12 m/s, tai jutiminė temperatūra lygi -12 °C. Todėl, tie, kurie labiausiai skundėsi rudeniška dargana, greitai pakeitė nuomonę. Vilniuje žemiausia temperatūra siekė -7.5 °C, Švenčionyse ir Dūkšte -8.6 °C, Kaune -5.1 °C, Vakarų Lietuvoje temperatūra buvo aukštesnė.
Palyginus su gruodžio pradžios šalčio rekordais – anoks čia šaltis. O štai pietryčių vėjas buvo vietomis sustiprėjęs iki 14–19 m/s, be to, laikėsi kelias dienas. Tokia stipraus vėjo kryptis audrų Lietuvos pajūryje nesukelia, tačiau labai greitai nugena šiltesnį vandens sluoksnį į vakarus, sukelia lokalų gilesnių vandens masių pakilimą Baltijos jūros priekrantėje (apvelingą) ir vandens paviršiaus temperatūra sparčiai krenta.
Taigi, nuo praeito savaitgalio jūros temperatūra ties Palanga atvėso nuo 7.6–7.5 °C iki 2.8 °C (vakar) – 3.8 °C (šiandien). Gali kilti klausimas, kaip ji vėl laipsniu pakilo? Taip įvyko dėl sudėtinio silpnėjančio vėjo ir kompensacinių srovių efekto.
Šiuos santykinai šaltus ir vėjuotus orus lėmė labai stabilus ir stiprus anticiklonas, kurio centras beveik visą savaitę laikėsi viename regione – Volgos–Pietų Uralo. Anticikloninė sistema lėmė oro atvėsimą, o anticiklono pakraštyje susidarę dideli slėgio gradientai – vėją. Prognozuojama, kad pats anticiklono centras po truputį trauksis į rytus, bet į vakarus ištęsti jo gūbriai darys įtaką Rytų ir dalinai Vidurio Europos orams beveik iki kitos savaitės pabaigos.
Beje, ten, kur dabar yra anticiklono centrinė dalis, žiema prasideda lapkritį ir susidaro pastovi sniego danga, kuri saugo dirvą nuo gilaus įšalo. Šiais metais Pietų Uralo regione (Čeliabinsko, Orenburgo sritys bei Baškirijos respublika) stiprūs šalčiai prasidėjo jau lapkričio viduryje, o sniego danga tik vietomis siekia 5 – 10 cm, o dideliuose plotuose jos išvis nėra.
Vakar vakare Lietuvą iš pietų pasiekė šiltesnio oro porcija. Kadangi šaltas oras anticiklone yra mažai paslankus, tai pirmiausia šiluma atkeliavo aukščiau paribio sluoksnio – maždaug 700 – 1000 m sluoksnyje virš žemės paviršiaus. Šiame aukštyje temperatūra pakilo virš 0 °C, o oras buvo prisotintas drėgme. Todėl Rytų ir Vidurio Lietuvoje pirmiausia pasirodė lijundra, vėliau ledo kruopos ir, galiausiai, sniegas. Bet viso šio proceso rezultatas vos 1–2 cm sniego danga. Vakarų Lietuvoje ji visai nesusidarė.
Šiandien oras toliau šils, oro temperatūra pakils virš 0 °C, numatomi silpni mišrūs (sniegas, lietus, galima lijundra) krituliai, vėjo kryptis išliks ta pati – pietryčių, bet vėjas silpnesnis nei anksčiau šią savaitę. Šeštadienio naktį šiltesnis oras pasitrauks ir diena vėl bus vėsi: nuo -3 – -4 °C rytuose iki +1 – +2 °C vakaruose. Numatomi nedideli krituliai, daugiausia sniegas. Sekmadienis išliks vėsus, o prie Lietuvos priartės kita kritulių zona.
Nuo pirmadienio orai atšils, vidutinė temperatūra bus teigiama visoje Lietuvoje. Vėjas bus silpnas ar vidutinis, bet ir toliau vyraus pietinių rumbų (PR, P vėliau PV) vėjas. Žymesnių kritulių neprognozuojama, nors didesnė kritulių (daugiausia lietaus) tikimybė numatoma kitos savaitės viduryje.
Atlanto ciklonai, dėl blokuojančio anticiklono Urale, ir toliau judės link Viduržemio jūros regiono. Ten jau kuris laikas stebimas anomaliai didelis cikloninis aktyvumas. Ypač didelis kritulių kiekis per ateinančią savaitę numatomas Galisijoje, Pirėnuose, pietinėje Graikijoje, Turkijos vakaruose ir pietuose, Libane ir Izraelyje. Vietomis pavėjiniuose kalnų šlaituose laukiama iki 100–150 mm kritulių.
Gausūs krituliai taip pat numatomi visoje Prancūzijoje ir vakarinėje Britanijoje. Didžiausias sniego dangos prieaugis laukiamas Vakarinėse Alpėse.
Kitą savaitę ims stiprėti poliarinis anticiklonas virš Centrinės Arkties, kuris ilgainiui turės pakeisti iki šiol vyravusius didelio masto šilumos ir šalčio srautus. Dėl to, antroje mėnesio pusėje atvės šiaurinėje Šiaurės Europos dalyje.
Baltijos regione anticikloniniai orai numatomi naujų ir senų metų sandūroje, tačiau šių prognozių patikimumas nėra didelis.
