Prieš keletą dienų panašią informaciją paskelbė Ukrainos Centrinė geofizikos observatorija (pavadinta Boriso Sreznevskio vardu) – 2020-ieji Kijeve buvo šilčiausi metai per pastaruosius 140 metų.
Vidutinė metinė temperatūra Kijeve buvo + 10.9°C, klimato normą viršijanti 3.2 °C. Apskritai, beveik visoje Europoje praėję metai buvo rekordiniai savo šiluma. Didžiausia anomalija susidarė Europos šiaurės rytuose – šiaurės vakarinėje Rusijos dalyje, Suomijoje, Estijoje ir kitur vidutinė metinė temperatūra viršijo 1981–2010 m. normą 2,7- 3,9 °C.
Beje, atskiros stotys dėl savo geografinės padėties ypatumų galėjo registruoti dar didesnius nuokrypius nuo normos, tačiau apie tokius rekordus sužinosime kiek vėliau, kai duomenys bus patikrinti ir paviešinti. Vėsiausi 2020 metai, o tiksliau „normalūs“ savo šiluma, buvo šiaurės vakarinėje Europos dalyje, o Islandijoje net 0,5–1,0 °C žemiau normos.
Žymiai šilčiau nei įprasta buvo ne tik prie paviršiaus, bet ir aukštesniuose troposferos sluoksniuose (700–300 hPa). Tik čia didžiausi oro temperatūros nuokrypiai fiksuoti ne Europos šiaurės rytuose, o pačiame viduryje – nuo Alpių iki Karpatų (> 2.0 °C).
Pirminė atmosferos cirkuliacijos analizė rodo, kad pagrindiniai veiksniai lėmę tokius didelius temperatūros nuokrypius buvo intensyvi zoninė cirkuliacija šaltuoju metų laiku ir kontinentiniai blokuojantys anticiklonai (virš Skandinavijos ir Rusijos) pavasarį, vasarą ir dalį rudens. Dalis indėlio į šias anomalijas priklauso ir iš lėto šylančiam pasauliniam vandenynui ir atmosferai, nes rekordiškai šilti metai kartojasi vis dažniau.
Orų situacija Lietuvoje
Šiandien smagiai sninga didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje ir tai, matyt, bus pastovios sniego dangos formavimosi laikotarpis. Tokį ištisinį ir vietomis gausų sniegą lemia Viduržemio jūros ciklonų, keliaujančių per Juodąją jūrą į pietinę Rusijos dalį, slėniai.
Taigi, kritulių kilmė – vandens garai susidarę toli pietuose, kurie buvo pernešti oro srautais iš pietryčių, frontinėse zonose pakelti aukštyn, kur vyksta debesodara ir kondensacija. Kritulių tipą (sniegas, šlapdriba, lietus) lemia 0 °C temperatūros lygis ir oro temperatūra debesų pado lygyje. Priežemyje oro temperatūra visoje teritorijoje šiandien kinta nuo 0 iki -3 °C.
Taigi, 0 °C temperatūros lygis sutampa su paviršiumi, o debesų pado lygyje (150–400 m) temperatūra kinta nuo -5 – -7 °C. Todėl pagrindinis kritulių tipas šiandien ir rytoj pirmoje dienos pusėje – sniegas.
Ciklonas, kurio slėnis ištęstas į šiaurės vakarus ir lemia sniegą, šeštadienį pasitrauks į pietinę Rusijos dalį, o sekmadienį pasieks Volgos regioną. Sniegas šeštadienį pirmiausia baigsis Lietuvos šiaurės vakaruose, o vėliausiai Lietuvos pietuose.
Po sniego iš šiaurės rytų atslinks šaltesnė kontinentinė oro masė ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį pragiedrėjus vietomis minimali oro temperatūra nukris žemiau -10 °C. Mažiausia stipresnio šalčio tikimybė išliks vakarinėje Lietuvos dalyje, kur savaitgalį laikysis debesuoti orai.
Pirmadienį aukštesnio slėgio laukas su šaltais orais pasitrauks į rytus, o iš šiaurės vakarų priartės Atlanto ciklonas, kurio greitis link Baltijos regiono sparčiai mažės, o pats ciklonas intensyviai gilės. Nuo pirmadienio stiprės pietvakarių krypties vėjas ir greičiausiai atšils vakarinėje Lietuvos dalyje – ten oro temperatūra taps teigiama, o sniegą keis šlapdriba (vietomis gausi) ir lietus.
Rytų ir Pietų Lietuvoje vidutinė oro temperatūra ir toliau išliks neigiama, o krituliai (sniegas) bus nežymūs.
Europoje prognozuojami šaltesni nei įprasta orai
Minėtas ciklonas nuo ateinančio antradienio galiausiai pildysis ir per Baltijos jūra trauksis į pietryčius. Visoje Lietuvoje numatomi vidutiniškai šalti su nedideliais krituliais orai. Ateinančią savaitę visoje Europoje laikysis šaltesni už daugiametę normą orai, išskyrus Juodosios jūros regioną bei pietinę Balkanų pusiasalio dalį. Nakties šaltis -5 – -7 °C pasieks ne tik Vidurio Europą, bet ir Pirėnų pusiasalio centrinę dalį.
Daug kur pasnigs, bet gausiausiai Katalonijos (Ispanija) ir šiaurinių Balkanų kalnuotose vietovėse, tai pat, Alpėse ir Kaukaze.
Šaltesni nei įprasta orai Europoje laikysis beveik visą antrą dešimtadienį, o šiaurės rytinėje žemyno dalyje – iki pat vasario mėnesio. Didesnis kritulių kiekis numatomas Rytų Europos pietinėje dalyje ir Šiaurės Kaukaze, taip pat vietomis Vidurio Europoje.
Remiantis ilgalaikių prognozių duomenimis sausio pabaigoje ir vasarį vidutiniškai šiltesni orai prognozuojami pietrytinėje Europos dalyje, artimi normai – Vidurio ir Rytų Europoje ir žemesni už normą – šiaurės vakarinėje Europos dalyje.
