Stiprus speigas yra nepalankus nei darbui, nei poilsiui lauke, taip pat jis didina patalpų šildymo, transporto ir kitas išlaidas, sumažina gyventojų mobilumą. Kodėl aktualu dabar apie tai rašyti? Turbūt todėl, kad orų sąlygos labai greitai pasikeitė, o gyventojai jau atprato nuo stipraus šalčio. Beje, paskutinį kartą taip stipriai šalo 2018 vasario mėn. antroje pusėje ir kovo mėn. pradžioje.
Šiandien ryte prognozuotas speigas didesnėje teritorijos dalyje šiek tiek pavėlavo dėl lėtai besitraukiančios debesų ir trumpalaikio sniego. Todėl minimali oro temperatūra krito žemiau -15 °C tik šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštyje, didesnėje teritorijos dalyje buvo -8 – -13 °C, o pajūryje -4 – -7 °C.
Dar gruodį prognozuotas atvėsimas Baltijos regione sausio antrą ir trečią dešimtadieniais, pasirodė būsiąs dar stipresnis savo intensyvumu. O pranešimai televizijoje ar internetiniuose dienraščiuose apie artėjantį „didelį speigą“ ar „stingdantį šaltį“ yra ne iš piršto laužti.
Visų šių perspėjimų priežastis – į Lietuvą ir į dalį Rytų Europos atkeliaujantis arktinės kilmės oras. Kad tai tikrai arktinė, o ne atvėsusi kontinentinės kilmės oro masė rodo daug požymių. Vienas jų – oro dalelių atgalinės trajektorijos virš paribio sluoksnio. Skirtinguose aukščiuose (1–3 km virš paviršiaus) jos siekia poliarinį Uralą, Karos jūrą ir Vakarų Sibiro šiaurinę dalį.
Kitas požymis – temperatūra 850 hPa lygyje (maždaug 1,3–1,5 km aukštyje virš jūros lygio), kuri rytoj, kai Lietuvą pasieks šalčiausia tos oro masės dalis, kris iki -20 – -24 °C. Tai maždaug 20 °C žemiau už daugiametę jos reikšmę.
Dar viena savybė – tai sluoksnio storis tarp 500 ir 1000 hPa izobarinių lygių. Jis bus žemesnis už 510 dekametrų, o tokios reikšmės būdingos tik Centrinės Arkties ir šiauriniams Sibiro regionams. Taip pat ši oro masė pasižymi dideliu sausumu – specifinis drėgnis neviršija 1 g/kg apatiniame kelių kilometrų atmosferos sluoksnyje.
Visi šie požymiai rodo, kad jau bent kelias paras iš eilės Lietuvoje laukiama ekstremali minimali oro temperatūra, kurią gali pakoreguoti tik ištisinis ar greitai besikeičiantis debesuotumas.
Rytoj per Baltiją iš šiaurės slenkančio arktinio šalto fronto sistemoje susidarys trumpo gyvavimo ciklo mezociklonas, kurio matmenys bent 3–5 kartus mažesni už klasikinio Atlanto ciklono.
Mezociklonui susidaryti bus labai palankios sąlygos: 1) labai šalto oro advekcija virš neužšalusio jūros paviršiaus (Centrinėje Baltijoje vandens paviršiaus temperatūra kinta nuo +5 – +7.8 °C), kuri lems stiprius turbulentinius šilumos ir drėgmės srautus aukštyn; 2) oro srautų konvergencija apatiniame sluoksnyje bei; 3) stipri cikloninio sūkurio advekcija vidurinėje troposferoje.
Todėl rytoj ryte ir pirmoje dienos pusėje vakariniame Lietuvos pakraštyje numatomas laikinas atšilimas, stiprus snygis ir trumpa pūga, kitur numatomi tik silpni krituliai. Toliau šis nedidelio masto ciklonas šeštadienį judės per centrinius ir rytinius Lenkijos rajonus sukeldamas stiprius snygius ir pūgas, kol, galiausiai, visiškai susilpnės pasiekęs Karpatų kalnus.
Ciklono (ir fronto) užnugaryje veršis labai šaltas oras, kuris per šeštadienį ir sekmadienį apims Lietuvą, Baltarusiją ir didelę dalį Lenkijos ir Ukrainos bei Transilvanijos regioną Rumunijoje. Kalnų grandinėmis suskaidyto šalčio porcijos pasieks ir Balkanus: Serbiją, Bosniją, Juodkalniją ir Bulgariją.
Nors šalčiausia oro masės dalis sekmadienį jau bus į pietus nuo Lietuvos, bet šaltis nesitrauks, nes didelėje teritorijoje įsivyraus, kad ir nestiprus, aukšto slėgio laukas. Tokiomis sąlygomis labai šaltas oras suformuoja nestorą tankaus priežeminio oro „plėvelę“, kuri užtikrina šalčio išsilaikymą teritorijoje.
Šaltis išsilaiko kol tos „plėvelės“ nesuardo koks intensyvus barinis darinys ar aktyvus frontas. Prognozuojama, kad nuo pirmadienio šaltis ims trauktis į pietus ir pietryčius, tačiau tai pirmiausia pajus šiaurinės Baltijos kaimynės (Suomija, Estija ir Latvija). Kiek vėliau – vakarinė Lietuvos dalis, dar vėliau pietrytinė Lietuvos dalis ir Baltarusija.
Sekmadienį ir pirmadienį naktį minimali oro temperatūra daug kur kris iki -18 – -20 °C, o vietomis pragiedrėjus – iki -24 °C ir žemiau. Antradienio naktį stipresnis šaltis, -13 – -18 °C numatomas jau tik vietomis. Ciklonams slenkant per Vakarų Europą link Skandinavijos didės bariniai gradientai Baltijos regione, todėl stiprės pietų – pietvakarių krypties vėjas, šalčiai atslūgs.
Nuo ketvirtadienio Vakarų Lietuvoje, o nuo penktadienio – likusioje šalies dalyje, dėl jūrinių oro masių advekcijos, numatomas atlydys. Dienomis oro temperatūra bus teigiama, o vidutinė paros oro temperatūra bus apie 0 °C. Antroje savaitės dalyje numatomi ir žymesni krituliai – šlapias sniegas ir lietus, vietomis lijundra.
Taigi, šis šaltas laikotarpis ilgai Lietuvoje neužsilaikys, tačiau ilgalaikės prognozės rodo, kad šiaurinėje Europos dalyje šalčiai sugrįš dar ne kartą ir tam yra svari priežastis.
Kasmet susidarantis poliarinis stratosferinis sūkurys paprastai užrakina arktinį orą virš poliarinių platumų, nes yra simetriškas Šiaurės poliaus atžvilgiu. Tačiau sausio pradžioje šio sūkurio centras pasislinko virš šiaurinės Eurazijos dalies, todėl dabar labai šaltas oras aukštesniuose troposferos sluoksniuose cirkuliuoja virš šiaurinės Eurazijos ir jam prasiveržti į vidutines platumas yra žymiai lengviau.
Tyrimai rodo, kad poliarinis sūkurys į savo pusiausvyros sąlygas atsistato palaipsniui, todėl šią žiemą galima tikėtis ir daugiau arktinio šalčio įsiveržimų.
