Tokie sezoniniai pokyčiai daro stipresnę (negu gruodžio ir sausio mėn.) įtaką oro temperatūros ir kitų kintamųjų paros kaitai. Taigi, atėjus šalčiams, dienos oro temperatūros padidėjimas 7–14 C (lyginant su minimalia) yra savotiškas palengvinimas.
Sausio pabaigoje labai sustiprėjusi anticikloninė cirkuliacija virš Arkties baseino toliau plečiasi į Šiaurės Europą. Atskiras aukšto slėgio branduolys susidarė virš Norvegų jūros, o jo gūbrys išsiplėtė į Vidurio Europą. Tokia situacija labai palanki šalto poliarinio oro, kurio atskiras porcijas sudaro Arktyje susidariusi oro masė, įsiveržimui Europoje į pietus.
Apskritai šalti orai nėra vien tik šaltos oro masės advekcijos padarinys – dažniausiai tai tik pradinis etapas. Vėliau anticikloninis slėgio laukas vėsinančiai veikia užslinkusią oro masę per efektyvųjį spinduliavimą mažai debesuotomis ar giedromis naktimis.
Šalčiausia poliarinės oro masės porcija Lietuvą pasieks šeštadienį ir 850 hPa lygyje (stipriausios advekcijos lygis, apie 1,3–1,5 km aukštyje) oro temperatūra nukris iki -15 – -20 C (norma yra -5 – -6 C).
Vėliau šaltesnio oro advekcijos nelaukiama, tačiau prie žemės oro temperatūrą veiks efektyvusis spinduliavimas ir minimali nakties temperatūra beveik visą kitą savaitę nukris iki -16 – -23 C, vietomis vakariniuose rajonuose -12 – -17 C.
Šiandien šalta oro masė apims Skandinaviją, dalį Rytų Europos, o vėliau apims šiaurines Vidurio ir Vakarų Europos sritis (stipriai atšals Britanijoje) ir rytuose išsiplės iki Kazachstano. Drėgnesnis ir šiltesnis oras cirkuliuos pietinėje Vidurio Europos dalyje ir Viduržemio jūros regione.
Dėl šių šalčių, tikėtina, kad antra žiemos pusė bus gerokai šaltesnė už daugiametę normą. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad toks žiemų pobūdis Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra būdingas Saulės aktyvumo didėjimo fazėje.
Dabar yra prasidėjęs naujas Saulės aktyvumo ciklas (augimo fazė), o pats aktyvumas siejamas su Saulės dėmių skaičiumi. Paskutinis aktyvumo minimumas buvo fiksuotas 2019 metais – 281 diena be dėmių.
Prieš tai buvusiame cikle, 2008 metais, buvo 268 dienos be dėmių. Taigi ankstesniame cikle Saulės aktyvumo augimo fazėje buvo viena šalta žiema 2009/10 m. ir antra žiemos pusė ar jos dalis – 2010/11, 2011/12, 2012/13.
Atsižvelgiant į tokias tendencijas galėtume tikėtis ir daugiau tokių laikotarpių ateinančiais žiemos sezonais. Vis tik tai nėra labai stiprus priežasčių/pasekmių ryšys, nors Saulės aktyvumas tiesiogiai siejamas su Saulės energijos prietaka į Žemę.
Pavyzdžiui, ankstesnių ciklų Saulės aktyvumo augimo laikotarpiais (1986–1988, 1996–1999 ir kt.) anomaliai šaltos žiemos Lietuvoje buvo ir Saulės aktyvumo minimumo laikotarpiais. Didelę įtaką tokiems regioninių orų ciklams daro vidiniai Žemės klimato svyravimai susiję su El-Nino Pietų Osciliacijos (ENSO) fazių kaita ir kitais didelio masto atmosferos ir vandenyno sąveikos režimais.
Grįžtant prie orų prognozių reiktų pakalbėti ir apie prognozių neapibrėžtumus. Žinoma, kad virš mūsų regiono ilgai laikysis šalta oro masė ir orai nebus švelnūs, tačiau ekstremalios oro temperatūros reikšmės labai priklauso nuo debesuotumo, ypač žemų debesų. Dėl šios priežasties minimali oro temperatūra gali 3–4 C skirtis nuo prognozuotos konkrečioje vietovėje.
Dar prastesni reikalai su krituliais ir vėjo greičiu. Iki kitos savaitės pabaigos virš Baltijos regiono (ir Lietuvos) turėtų laikytis aukštesnio slėgio laukas, kuris nepalankus krituliams formuotis.
Tačiau per Vidurio Europą, per jos pietinę dalį, ir toliau netrukdomai slinks ciklonai ir frontinės bangos, kurie kitos savaitės viduryje savo kritulių, debesuotumo ir padidinto slėgio gradiento zonomis gali priartėti prie pietinės Lietuvos dalies, tada tiek kritulių, tiek vėjo greičio prognozės būtų netikslios.
Žiemos pradžioje daug kas laukė tikros žiemos, o dabar teiraujasi apie pavasarį arba bent apie stipresnį atlydį.
Iš daugybės atmosferos cirkuliacijos Europos–Atlanto sektoriuje būsimos raidos variantų (ansamblinių prognozių) išskirčiau du scenarijus, kurių tikimybė yra apylygė: vienas, per artimiausias dvi savaites ir ilgiau, rodo palankias sąlygas oro srautų nuo Atlanto blokavimo, kitas – atvirkščiai, rodo zoninės cirkuliacijos sugrįžimą nuo šio mėnesio vidurio (tuomet vyrautų pietvakarių krypties vėjai ir atlydžiai).
Stiprūs šalčiai, kurie šiomis dienomis „užgriuvo“ Centrinę Kanadą ateinančią savaitę persikels ir į JAV šiaurinę dalį iki Kanzaso ir Oklahomos pietuose. Azijoje – atvirkščiai, Vidurio Azijos respublikose ir Rytų Kinijoje įsitvirtino pavasariui būdingi orai.
Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad kovo mėnesį virš Vidurio Europos vyraus aukštesnio slėgio laukas, ir tai turėtų lemti sausus ir saulėtus orus Lietuvoje.
