Klimatologas: nemalonūs orai dabar gali išgelbėti nuo sausros vasarą

Paskutinių dviejų mėnesių orai pasitaikė labai svyruojantys. Vietomis maloniai veidą šildančią Saulę keitė lietus, o ji – sniegas.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vyko išties kontrastingos orų permainos<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vyko išties kontrastingos orų permainos<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,orai, žmonės, tėvas, vaikas, paspirtukas, šeimas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,orai, žmonės, tėvas, vaikas, paspirtukas, šeimas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,Vilniaus gat.koronavirusas,lauko kavinės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,Vilniaus gat.koronavirusas,lauko kavinės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,Vilniaus gat.koronavirusas,lauko kavinės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,Vilniaus gat.koronavirusas,lauko kavinės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,Vilniaus gat.koronavirusas,lauko kavinės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietus,Vilniaus gat.koronavirusas,lauko kavinės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 13, 2021, 12:41 PM, atnaujinta May 13, 2021, 1:32 PM

Ir taip galėdavo nutikti po porą kartų pr valandą. Iš pirmo žvilgsnio tokie kontrastingi svyravymai nėra labai įprastas Lietuvai reiškinys, tačiau ar tikrai? Apie balandžio ir gegužės gamtos išdaigas Žinių radijui pakomentavo VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.

– Ar tai buvo normalus balandis?

– Aš manyčiau, kad labai normalus. Tik kokiu vienu laipsniu žemesnis už daugiametę normą. Paskutiniai keli pavasariai buvo gana sausi, todėl mums atrodo, jog šis balandis yra išskirtinis. Šiaip jis telpa į daugiamečių duomenš rėmą.

Kritulių šįkart iškrito daugiau nei įprastai. Peržvelgiau Europos duomenis, tai daugiausia temperatūros anomalijų buvo vidurio Europoje. Bavarijoj, Čekijoj, Servijoj buvo tikrai didesni nukrypimai nuo normos negu Lietuvoje.

– O jei žiūrėtumėm į gegužę? Mėnesio pradžia yra pakankamai lietinga, vietomis ir gausiai prisnigo. Tokie orai yra būdigi gegužės pradžiai? Kaip juos paaiškintumėte?

– Gegužės pradžiai tokių orų tikimybė yra daugmaž dvidešimt ar trisdešimt procentų. Labai maža tikimybė jau yra pabaigoje. Prisiminkime, jog pernai prisnigo ir gegužės viduryje. Tai buvo labai netikėta. O kuo vėliau tas sniegas pasirodo – tuo daugiau jis pridaro bėdos.

Tiek žemės ūkio kultūroms, tiek nepasiruošusiems tam žmonėms, transportui, kai dauguma vairutojų jau yra pasikeitę savo padangas į vasarines.

Dabar ta papildoma drėgmė yra labai reikalinga, kadangi du sezonai prieš tai buvo pakankamai sausi, sakyčiau net anomaliai sausi. Sausringos sąlygos vyravo ir vasarą. Dėl to kai kuriose vietovėse išsęko gruntiniai vandenys. Drėgmė, kurios dabar susilaukėme, yra jų papildymas.

– Ar šie krituliai nesukelia potvynių grėsmės?

– Potvynių tikrai pasitaikė, tačiau jie nebuvo tokie aukši, kad juos būtų galima laikyti ekstremaliais. Upės pakilo vidurio Lietuvoje, pavyzdžiui Dubysa, kuri kelis sezonus iš eilės nepatyrė išvis jokių potvynių. Kažką panašaus turi ir mūsų kaimynai Latviai ,kurių Dauguva taip pat du ar tris metus iš leilės netvino.

– Pastarosiomis dienomis, bent jau Vilniuje, orai pakankamai nemalonūs. Tai lija, tai sninga. Buvo ir išvartytų medžių. Ar pagaliau jau ateina tas šiltas pavasaris?

– Nedrįsčiau taip drąsiai teigti. Dar šią savaitę išsilaikys tie vidutiniškai vėsesni orai. Tačiau nuo kitos savaitės, remiantis net kelių šaltinių duomenimis, slėgis Baltijos regione turėtų didėti. Dėl to turėtumėm išvengti tos cikloninės veiklos su kritulių laukais. Gal ir pasitaikys geresnių orų.

– Ar iš dabartnių orų galima spręsti ką nors apie klimato kaitą ir jos padarinius?

– Dėl to pasakyti negaliu. Paskutiniai šlapesni metai pasitaikė 2017. Tada tikrai nemažai prilijo vasarą ir rudenį. Tačiau pavasaris buvo ganėtinai sausas. Tai gal šie metai būs kiek panašesni į 2017, nes aštuonioliktų, deynioliktų ir dvidešimtų vasara buvo sausringesnė nei įprasta.

Tokie dideli krituliai balandį ir gegužės pradžioje, neleis susidaryti dideliai sausrai bent vasaros pradžioje.

– Ką rodo dabartinės prognozės apie artėjančią vasarą?

– Dabartinės prognozės rodo labai paprastai. Tai, kas dažniausiai pasitaiko. Tai bus artima normai vasara. Tačiau aš nelinkęs jomis pasitikėti šimtu procentų.

– Ar sakot, kad šie metai gali priminti du tūkstančiai septynioliktuosius, kai buvo daugiau drėgmės? Ta drėgmė juk gamtai pasitarnauja labiau negu sausra?

– Ar daugiau drėgmės yra geriau, ar mažiau, yra didelis klausimas. Kai yra labai drėgni metai ir technika negali laisvai judėti laukais – juose lieka dalis derliaus. O sausą vasarą, pridėjus daugiau trašų, derlius pavyksta užauginti artimus ir daugiametei normai.

Todėl tai ganėtinai ginčytinas klausimas. Iš kitos pusės, kai vyrauja sausesni orai – kyla miškų gaisrų grėsme, kai pasitaiko drėgnesni orai – žiedadulkės ne taip plinta ir joms jautrūs žmonės mažiau serga.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.