Tai bent 0,5-1 laipsniu daugiau už daugiametę normą. Be to, rugpjūčio pirmos pusės lietūs galutinai nutraukė sausringą (kai kuriuose šiaurės vakariniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose) laikotarpį.
Karščiai pastarąsias dvi savaites alina Viduržemio jūros regioną. Karšti, sausi ir mažai debesuoti orai ir taip yra būdingi šiame regione rugpjūčio mėnesį, bet stiprūs ir ilgai besitęsiantys karščiai kol kas ten buvo retenybė.
Kai maksimali oro temperatūra pakyla virš 30 laipsnių priešpiet ir laikosi iki pavakarės yra normalu ir prie to yra prisitaikyta. Tačiau, kai naktį oro temperatūra nenukrinta žemiau 23-25 laipsnių, o po pietų kyla iki 45 laipsnių kenčia visi – ir gyvoji gamta, ir žmonės.
Tokie karščiai labai pagreitina paklotinio paviršiaus visiškai išdžiūvimą, o spygliuočių rūšių medžiai tampa labai degūs ir tereikia kibirkšties ar numestos stiklo šukės. Dar gaisrų plitimui labai „padeda“ vėjas. Nors vidutinis vėjo greitis šiuo metų laiku yra nedidelis, bet dėl vietinės cirkuliacijos ypatumų (jūros brizas, kalnų – slėnių vėjas ir kt.) jis vietomis sustiprėja ir labai pagreitina gaisrų plitimą.
Kalbant apie priežastis galima prisiminti santykinai naują terminą, kuris buvo panaudotas aprašant anomalius karščius vakarinėje Kanados dalyje birželio antroje pusėje.
Karščio „kupolas“ – tai mažai judrus, šiltas anticiklonas viršutinėje troposferos dalyje, kurį apatinėje troposferos dalyje atitinka labai šilta ir (dažnai) sausa oro masė mažų gradientų aukštesnio slėgio lauke.
Aišku, vidutinėse platumose birželio ir liepos mėnesiais dar prisideda ilga saulės spindėjimo trukmė, o Viduržemio jūros regione šiuo metu – maksimalios jūros paviršiaus temperatūros reikšmės. Kitoje Viduržemio jūros regiono pusėje (Juodosios jūros regione) karščius pakeitė stiprios liūtys, staigūs kalnų upių poplūdžiai ir purvo nuošliaužos.
Dviejų labai skirtingų oro masių sandūroje ties rytine Juodosios jūros dalimi šią savaitę vyko intensyvi ciklogenezė ir slinko aktyvūs atmosferos frontai. Jie, susidūrę su šiaurinės Turkijos kalnų grandine (Ponto regionas), vietomis per dieną „išpylė“ kelių mėnesių normą.
Europoje – priešingai, šiuo metu potvyniai nevyksta, išskyrus trumpas vandentėkmes Alpių ir Skandinavijos kalnų regione, o tolimesnėje perspektyvoje numatomas žemesnis už įprastą šiam metų laikui vandens lygis Pietų Europos ir Balkanų bei Dniepro baseino upėse.
Nuo Atlanto Europą pasiekė ciklonų serija – tai vienas paskui kitą sekantys ciklonai, kurių kiekvieno sekančio trajektorija praeina vis piečiau, o raidos stadija yra ankstyvesnė. Tokios ciklonų serijos Europoje labiau būdingos antrai rudens pusei ir žiemai.
Pirmasis šios serijos ciklonas šeštadienį jau buvo Skandinavijoje, o jo atmosferos fronto krituliai jau pasiekė pajūrį ir šiaurinę Lietuvos dalį. Kol frontas pasiekė rytinę dalį Pietų ir Rytų Lietuva įšilo iki 24-27 laipsnių.
Sekantis serijos ciklonas priartės pirmadienį, visoje Lietuvoje palis, kai kur gausiai, vietomis su perkūnija. Pirmadienį taip pat oras sušils iki 22-27 laipsnių. Pastarasis ciklonas įsitvirtins šiaurinėje Baltijoje ir Skandinavijoje ir lems drėgnų ir vėsių oro masių advekciją į Lietuvą.
Daugiausiai lis pajūryje ir Žemaitijoje. Savaitės pabaigoje iš Šiaurės Atlanto prie mūsų regiono priartės gūbrys. Nors slėgis Lietuvoje kils ir krituliai liausis, bet orai nebus šilti: dienomis oro temperatūra kils tik iki 16-22 laipsnių, o naktimis atvės iki 7-12 laipsnių (pajūryje bent 2-3 laipsniais šilčiau). Tačiau ir tai nebus laikoma žymia temperatūros anomalija.
Labiau rudeniški orai, bent šeštadienio duomenimis, numatomi šios savaitės viduryje. Gilus ciklonas vyraus Rytų Europoje, kuris su šiaurės vakarų krypties vėjais įtrauks į savo cirkuliaciją orą nuo poliarinių platumų. Labiausiai atšals šiaurinėje Skandinavijoje ir Vidurio Suomijoje – ten temperatūra naktimis kris iki 0 ir žemiau.
Lietuvoje taip pat numatomos vėsios naktys 6-12 laipsnių, o dienomis esant apniukusiems orams temperatūra nepakils aukščiau 14-19 laipsnių. Kritulių numatoma daugiau už normą. Rugsėjo pradžia taip pat numatoma vėsesnė nei įprasta.
