Vis dar rudai–geltoną rūbą laiko drebulės, ąžuolai, gluosniai, o vėliausiai jį numes, matyt, europinis maumedis ir svyruoklinis gluosnis. Tiesa, reiktų pažymėti, kad auksinis ruduo yra greičiau fenologinis nei sinoptinis reiškinių laikotarpis ir neatspindi didelio masto atmosferos ir vandenyno hidroterminių savybių persitvarkymo.
Pagal pastaruosius požymius sinoptinėje meteorologijoje kalendorinis ruduo skirstomas į „tikrąjį“ rudenį ir priešžiemį. Priešžiemio laikotarpio pradžia paprastai gerai dera su lapų kritimo pabaiga ir vidutinės datos tenka trečiam spalio dešimtadieniui. Tačiau pagrindinis priešžiemio sezono skiriamasis bruožas – tai stipriai padidėję horizontalūs slėgio (ir temperatūros) gradientai lyginant su tikru rudens sezonu.
Tokius gradientus Europos–Atlanto sektoriuje lemia vis dažniau pasirodantys gilūs ciklonai virš Šiaurės rytų Atlanto ir Šiaurės Europos, kurių centre slėgis krenta iki 970 hPa ir žemiau bei stabilios ir mažai judrios aukšto slėgio sistemos virš Eurazijos žemyno šiaurinės dalies. Priešžiemis yra labiausiai neapibrėžtas ir ilgiausiai trunkantis sinoptinis sezonas per metus ir labiausiai priklauso nuo konkrečių metų atmosferos ir vandenyno cirkuliacijos sąlygų.
Kodėl gi pradėjome kalbėti apie sezoną, kurio šaknyje slypi terminas „žiema“. Greičiausiai todėl, kad pirmieji žiemos pranašai pasirodys Europoje jau šį savaitgalį. Vienas gilus, bet mažai paslankus ciklonas šiuo metu yra virš Botnijos įlankos (985 hPa). Kol kas sninga ir krenta šlapdriba tik Skandinavijos kalnuose, bet savaitgalį sniegas pasirodys Vidurio Suomijoje, Karelijoje ir Baltosios jūros regione (Rusija). Kitą savaitę per Skandinaviją praeinantys atmosferos frontai ne kartą „pabarstys“ šlapdribos ir sniego šiaurinėje ir centrinėje Skandinavijos dalyje.
Gilių ciklonų slinkimas per šiaurinę Europos dalį labai padidina meridianinius (šiaurė–pietūs) slėgio gradientus Baltijos regione, todėl su kiekvieno tokio ciklono praslinkimu laukiamas audringumo padidėjimas Baltijos jūroje. Jau penktadienį (remiantis automatinės Klaipėdos uosto meteorologinės stoties duomenimis) pietvakarių krypties vėjo gūsiai šiaurinio molo rajone siekė beveik 20 m/s, o vidutinis vėjo greitis viršijo 15 m/s. Vėjas jau šeštadienį palaipsniui rims. Sekantis stipresnio vėjo pajūryje laikotarpis, prognozuojama, prasidės ateinantį trečiadienį ir tęsis iki penktadienio.
Jis, kaip numatoma, bus susijęs su gilaus Atlanto ciklono silpimu ir pasitraukimu iš Šiaurės rytų Atlanto per pietinę Skandinaviją link Rusijos. Pradžioje to laikotarpio numatoma vėjo kryptis bus pietų pietvakarių (mažiau pavojinga), vėliau pietvakarių ir pietvakarių – vakarų, gūsiuose vėjas sustiprės iki 21 – 26 m/s ir daugiau.
Penktadienį Lietuva pateko į Skandinavijos ciklono šiltąjį sektorių, todėl oro temperatūra visoje šalyje pakilo iki 8 – 13 laipsnių. Per sekančias kelias dienas žymesni krituliai labiausiai tikėtini tik pajūrio regione, kitur jų tikimybė maža. Vidutinė paros oro temperatūra laikysis apie 7 – 9 laipsnius ir aukščiausia išliks pajūryje 10 – 12 laipsnių. Šalnų naktimis iki antradienio nelaukiama.
Antradienį iš šiaurės vakarų prie Lietuvos priartės aukšto slėgio gūbrys, debesys sklaidysis, naktį padidės šalnų tikimybė. Toliau dėl gilaus ciklono poveikio orai vėl atšils. Šilti, darganoti ir vėjuoti orai laikysis iki kito savaitgalio. Kitą savaitgalį vėl numatomas atvėsimas.
Vidurio ir Šiaurės Europoje šį savaitgalį ir kitą savaitę vyraus vėsesni nei įprasta orai, antroje savaitės pusėje dar labiau atvės Britų salose ir Šiaurės jūros pakrantėse – ten siaus audros, kalnuotose vietovėse galima šlapdriba (Škotija), o audroms nurimus – šalnos. Vasaros orų likučiai dar liks pačioje pietvakarinėje Europos dalyje bei Kipre. Ten dienomis oras sušils iki 24 – 28 laipsnių. Remiantis išplėstinėmis vidutinės trukmės orų prognozėmis (ECMWF) paskutinis spalio ir pirmas lapkričio dešimtadieniai Lietuvoje numatomi šiltesni už daugiamečius.
