Ketvirtadienį (11.11) buvo šventas Martynas – diena, pagal kurią (vyraujančius orus tą dieną) anksčiau spėdavo būsimus orus ar net žiemos pobūdį. O spėjimas labai paprastas – „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“. Tačiau ledas (dėl klimato kaitos?) lapkričio viduryje Lietuvoje jau tapo retas svečias ir ežerai, tvenkiniai ar net didesnės balos dažnai neužšąla iki gruodžio vidurio. Upės vidutiniškai užšąla dar vėliau.
Paskutinis toks šaltesnis lapkritis buvo 2016 metais ir tai ne visas, tačiau, pavyzdžiui, paskutiniame XX a. dešimtmetyje net trys lapkričio mėnesiai buvo anomaliai šalti: 1993, 1995 ir 1998, iš kurių paskutinis buvo pats šalčiausias. Šiomis dienomis buvo minima ir Ožio diena, kada piemenys „laukdavo“ sniego, kuris reiškė ganiavos pabaigą.
Šį pirmadienį, kaip svarbią naujieną, kai kurie dienraščiai parašė apie pirmąjį sniegą, kuris teikėsi iškristi Visagine ir kai kuriuose kituose šiaurės rytiniuose rajonuose. Taip, sniegas iš tikro gali atnešti įvairių nepatogumų (pavyzdžiui slidūs keliai), tačiau pirmojo (per sezoną) sniego vidutinės datos tenka ne lapkričiui, o spalio trečiam dešimtadieniui ir sniego pasirodymas lapkritį nieko neturėtų stebinti.
Anksčiausiai iškritęs sniegas buvo net ne spalį, o rugsėjo pabaigoje – 1972 metais. Dar apie lapkritį sakoma, kad „jei lapkritis su sniegu, vasara – su vaisiais ir šienu“ arba „lapkritį purvą braidysi – vasarą šieno neišdžiovinsi“, bet, matyt, dabar ne viskas taip paprasta: ir sniego danga šį mėnesį retai susidaro ir vasaros orai nėra tokie pastovūs (pavyzdžiui, šios vasaros).
Aktyvūs ir gilūs Atlanto ciklonai kol kas aplenks Šiaurės ir Rytų Europą, o vietoj jų įsivyraus anticikloninis laukas. Dėl to Lietuvoje iki kitos savaitės antros pusės numatomi ramūs, daugiausia be kritulių orai. Didžiausi orų pokyčiai laukiami pirmadienį, kada stiprus poliarinis anticiklonas iš Skandinavijos „persikels“ į kitą Baltijos jūros pusę.
Slėgis dar labiau pakils (iki 1040 hPa ir daugiau), naktys pragiedrės ir atšals. Stipresnis nakties šaltis laukiamas antradienio bei trečiadienio naktimis ir rytais – iki 3 -8 laipsnių šalčio, pajūryje – nuo 1 laipsnio šilumos iki 4 šalčio. Visgi, kaip taisyklė, minimali nakties oro temperatūra yra labai priklausoma nuo debesų (ypač apatinio aukšto) kiekio.
Ne visą Europą apims anticikloninė cirkuliacija – labai intensyvūs ciklonai išliks Šiaurės rytų Atlante, todėl audringi su krituliais orai išliks Islandijoje, šiaurinėje Britanijos dalyje bei šiaurinėje Norvegijoje, o mažai judrus su krituliais ir perkūnijomis ciklonas laikysis vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Nuo ateinančio trečiadienio atmosferos slėgis Baltijos regione kris, minėtas stiprus anticiklonas pasitrauks į Ukrainą ir pietinę Rusiją, o per šiaurinę Skandinaviją Lietuvą pasieks Atlanto ciklonų atmosferos frontai su krituliais.
Permainingi, vėjuoti ir su krituliais orai, prognozuojama, išsilaikys ir kitą savaitgalį. Eilinis oro atvėsimas numatomas ir paskutinį lapkričio dešimtadienį. Vandenyno paviršiaus monitoringo duomenys rodo, kad vandens temperatūra tiek Šiaurės Atlante, tiek europinėje Arkties dalyje dabar yra 0,6 – 1,3 laipsnio aukštesnė už 1971 – 2000 metų vidurkį.
Anomaliai šilti orai taip pat laikosi didelėje Centrinės Arkties bei Sibiro dalyje, Tolimuose Rytuose bei šiaurinėje Kanadoje. Artimiausiu metu didelių pokyčių nelaukiama. Todėl staigiam ir stipriam atšalimui Europoje kol kas akivaizdžių priežasčių nėra. Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad trečias lapkričio dešimtadienis bus šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis už įprastą, o gruodžio pirma pusė – artima daugiametei normai. Laikina sniego danga Estijoje ir rytinėje Latvijoje prognozuojama paskutinį lapkričio dešimtadienį, o Lietuvoje jos tikimybė išlieka maža, išskyrus pačius šiaurės rytinius šalies pakraščius.
