Šeštadienį tokių įvykių buvo 16, o sekmadienį – net 173. Šeštadienį ugniagesiai Klaipėdos apskrityje atliko 8 tokius gelbėjimo darbus, Kauno apskrityje – 3, Tauragės ir Marijampolės – po 2, Telšių – 1, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Sekmadienį vėjo padarinių šalinti Klaipėdos apskrityje ugniagesiai vyko 128 kartus, Kauno apskrityje – 11, Tauragės – 9, Telšių – 8, Alytaus ir Marijampolės – po 6, Vilniaus – 4 kartus.
Šeštadienį, 20.04 val., buvo pranešta, kad Šiauliuose, Tilžės gatvėje, pastato trečiajame aukšte pavojingai kabo atplyšęs skardos lakštas ir kelia pavojų praeiviams. Atvykę ugniagesiai jį nukabino ir nukėlė ant žemės.
Sekmadienio pavakare Klaipėdos ugniagesiai skubėjo į Taikos gatvę, kur ant automobilio buvo nuvirtęs medis. Po valandos šioje gatvėje medis ant automobilio užvirto kitoje vietoje. Gedminų gatvėje ant automobilių „Volkswagen Golf“ ir „Peugeot“ bei važiuojamosios kelio dalies buvo nuvirtę du medžiai. Po kelių valandų šioje gatvėje ant automobilio griuvo dar vienas medis.
Medžiai ant automobilių vakare taip pat virto Darželio ir Kretingos gatvėse. 18 val. Kauno gatvėje ant automobilio nuvirto betoninė tvora.
19.07 val. buvo pranešta, kad Druskininkuose, Gardino gatvėje, ant automobilio „Opel Zafira“ nuvirto medis. Visus ant automobilių užgriuvusius medžius ugniagesiai supjaustė ir patraukė.
Sausio 31-osios naktį, 2.35 val., ugniagesiai skubėjo padėti ESO darbuotojams, kurių visureigis „Toyota Hilux“ užklimpo Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, Naujienų kaime.
Klaipėdos meras: didžiausia žala padaryta paplūdimiams
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad savaitgalį pajūryje siautusio vėjo padaryti nuostoliai dar nesuskaičiuoti, bet didžiausia žala padaryta paplūdimiams ir jiems sutvarkyti reikės Vyriausybės pagalbos.
„Dar šiek tiek ankstoka įvertinti, kiek tos žalos padaryta, tačiau tikrai nemažai, natūralu, kad pati didžiausia žala yra paplūdimiai, paplautos kopos, prarasta dar šiek tiek smėlio, dar šiek tiek atiduota žemės jūrai, ir labai stipriai suniokota visa infrastruktūra, inventorius“, – pirmadienį BNS sakė V. Grubliauskas.
Pasak mero, savivaldybė iš savo finansinių resursų sutvarkys infrastruktūrą – apžvalgos aikšteles, pėsčiųjų takus, įrenginius, tačiau pajūrio juostai apsaugoti reikia konceptualių sprendimų, pvz., papildymo smėliu, ir tai jau nebe vienos savivaldybės kompetencija.
Meras: kaštus reikia skaičiuoti nebe mūsų kalkuliatoriais
„Kalbant apie konkrečias sumas, kol kas dar reikia suskaičiuoti, vyksta apžiūra visuose paplūdimiuose, įskaitant ir Smiltynę, visiems padaryta žala. Dėl paplūdimių reikia kuo skubiau organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerija, kalbant jau ne apie kosmetinius ar proginius, bet apie konceptualius sprendimus, tiek papildant Klaipėdoje paplūdimius smėliu, tiek kitas priemones“, – apie pajūrio juostai padarytą žalą sakė meras.
Jo žodžiais, paplūdimiai nėra Klaipėdos, Neringos ar Palangos, o visos valstybės turtas, todėl „valstybės dėmesys turi būti ne proginis, o konceptualus“.
„Kas mūsų galimybių ribose, susiję su inventoriumi, laiptai, infrastruktūriniai sprendimai, mes sutvarkysime kiek įmanoma greičiau, bet yra konceptualūs, kompleksiniai, gamtosauginiai sprendimai, stabdantys kopų eroziją. (...) Aš sakyčiau, tie sprendimai, kurie buvo Palangoj, papildant smėliu paplūdimius, tikrai pasiteisino“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Meras pasakojo, jog žalos pridarė tiek paplūdimiuose, tiek mieste – Giruliuose suniokota apžvalgos aikštelė, įranga, daugelyje vietų paplauti laiptai, juos teko laikinai aptverti „stop“ juostomis, nes jie pavojingi lankytojams, vietomis susiformavo iki pusantro metro skardžiai.
„Mieste išvartyti medžiai, daug nudraskyta šviesoforų, dirba trys apšvietimo brigados, kurios bando viską kuo greičiau sugrąžinti į pradinę būseną, didžioji dalis jau sutvarkyta, nemažai kelio ženklų nusuktų, nemažai tvorų išvartaliota, tikrai yra daug darbo“, – kalbėjo meras.
„Tą žalą reikėtų skirti į kelias kryptis, viena – infrastruktūrinė, laiptai, sporto įrenginiai, kitas inventorius, pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, bet jei kalbėti apie ilgalaikius tvarius sprendimus, tuos kaštus reiktų skaičiuoti nebe su mūsų skaičiuotuvais ar kalkuliatoriais, bet susietai su ministerija ir galbūt visa Vyriausybe“, – reziumavo meras.
Apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų – be vandens
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informavo, kad dėl audros nutrūkus elektros energijos tiekimui pirmadienį apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų neturi vandens.
Pasak bendrovės pranešimo, šiuo metu yra sutrikęs vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausia jų Klaipėdos rajone, kaimo vietovėse. Darbas yra sutrikęs ir 14-oje nuotekų siurblinių, dauguma jų kaimo vietovėse.
Bendrovės pranešime pažymima, kad vanduo bus pradėtas tiekti kai tik ESO atnaujins elektros energijos tiekimą, ir tam reikalingas elektros energijos aprūpinimas iš trijų fazių.
Anot bendrovės, po savaitgalį paūžusios audros daugiau nei 30 metų dirbantys darbuotojai pamena, kad tokių iššūkių sulaukta tik per 1999 metais vykusią audrą, kuri pavadinta Anatolijumi, pagrindinėse vandenvietėse buvo įjungti elektros generatoriai.
„Pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį apie 15 valandą. Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas“, – pranešime cituojamas „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Pasak jo, vanduo kelioms valandoms buvo dingęs Gargžduose, vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami III-oje ir I-oje vandenvietėje, tačiau Klaipėdos gyventojams vandens tiekimas nebuvo nutrūkęs.
„Užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagrindiniuose objektuose – III-oje vandenvietėje, I-oje vandenvietėje, Dumpių nuotekų valykloje – įjungti generatoriai, palaikantys elektros energiją“, – pasakojo B.Jonikas.
Palangos meras: centriniai paplūdimiai nenukentėjo
Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad savaitgalį pajūrį talžęs itin stiprus vėjas daugiausiai nuostolių padarė ties Būtinge, Nemirseta, Užkanave bei Monciškėmis – čia kopos stipriai paplautos, tačiau džiaugėsi, kad pagrindiniai paplūdimiai nenukentėjo.
„Laimei, centriniams Palangos ir Šventosios paplūdimiams didelės žalos stiprus vėjas nepadarė, kadangi bangos kopų nepasiekė. Tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas papildyti paplūdimius smėliu buvo teisingas – jei minėti darbai nebūtų buvę atlikti, šiandien kalbėtume apie visai kitokią situaciją paplūdimiuose. Kažkiek smėlio jūra pasiėmė, tačiau tikimės, kad jį sugrąžins“, – sakoma mero komentare BNS.
Š.Vaitkus taip pat pasakojo, kad dėl stipraus vėjo Šventojoje jūra nebepriėmė vandens ir Šventosios upė išsiliejo iš krantų bei apsėmė šalia esančius medinius poilsio namukus, užsemta buvo ir Šventosios uosto teritorija, bet pirmadienį uosto teritorijoje vanduo jau nuslūgęs, potvynis traukiasi ir kitoje Šventosios dalyje.
Per audrą mieste išvartyta apie 30 medžių, dar antra tiek išlaužyta bei išvartyta Palangos Birutės parke, šimtai medžių išvartyta miškuose.
Pasak mero, komunalininkai pirmiausia valoma centrinę kurorto dalį ir viso miesto sutvarkyti nespėja, todėl gyventojų prašo taip pat kiek įmanoma apsitvarkyti savo teritorijas – apsišluoti, surinkti vėjo išlaužytas šakas.
Palangos komunalinio ūkio direktorius Gediminas Valinevičius LRT teigė, kad didžiausi nuostoliai bus pajūryje, kur vanduo plovė kopas, tačiau džiaugėsi, kad pasiteisino sprendimas paplūdimius papildyti smėliu – tose vietose, anot jo, vanduo kopų nepasiekė.
„Turėjom neramų savaitgalį, griuvo medžiai, džiaugiamės, kad žmogiškųjų nėra nuostolių, apgadinta infrastruktūra, tiek šaligatviai aplaužyti griūnančių medžių, tiek automobiliai nukentėjo. Aišku, patys didžiausi nuostoliai pajūriuose, paplūdimiuose jūros vanduo plovė kai kur kopas, bet galima pasidžiaugti tuo, kad pagrindinė Palangos pliažų dalis, kuri prieš porą metų buvo pamaitinta smėliu, tikrai smėlis duoda savo ir jūra nepasiekė kopų“, – kalbėjo G. Valinevičius.
Pasak jo, nuo stipraus vėjo nukentėjo ir Palangos tiltas, jo pabaigoje buvo nuplėštos kelios lentos, bet jos jau sutvarkytos.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser sakė, kad kol kas nuostolius sunku įvertinti, tačiau jau aišku, kad reikės tvarkyti pajūrio infrastruktūrą.
„Buvo tikrai ekstremalus vėjas, gerokai pakilęs vandens lygis, virš metro, todėl yra visos prielaidos, kad kopagūbris gerokai nukentėjęs. Infrastruktūrą, visus perėjimus, laiptus turbūt reikės rimtai tvarkyti“, – LRT sakė A. Feser.
Klaipėdos uoste laivyba dėl siautusio didelio vėjo teberibojama
Dėl savaitgalį pajūryje siautusio didelio vėjo Klaipėdos uoste incidentų nebuvo, tačiau laivyba sutriko.
Pirmadienį ryte įplaukti į uostą laukė šeši laivai, o išplaukti – penki, BNS informavo Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Pasak jos, sekmadienį 17 val. gūsiais fiksuotas 34 metrų per sekundę stiprumo vėjas, bangos aukštis jūroje siekė 4-4,5 metro. Tačiau pirmadienį ryte vėjo greitis sumažėjo iki 12 metrų per sekundę, o į vakarą turėtų dar sumažėti.
Savaitgalį pajūryje siautė itin stiprus vėjas, jūros vanduo plovė paplūdimius, jų infrastruktūrą, kopas, Šventojoje per kraštus išsiliejo upė.
Su elektros tiekimo sutrikimais dar vis susiduria apie 20 tūkst. žmonių
Sekmadienį Lietuvoje praūžus audrai, pirmadienį popiet elektros Lietuvoje vis dar neturi apie 20 tūkst. vartotojų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
ESO atstovo spaudai Pauliaus Kalmanto teigimu, daugiausia gedimų fiksuota pietvakarinėje Lietuvos dalyje – ten, kur audra buvo stipriausia.
„Pagrindinė elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis yra dėl galingos audros pažeistos elektros oro linijos“, – pranešime sakė ESO atstovas.
Pasak jo, elektros tiekimas iki pirmadienio 13 val. jau atstatytas 161 tūkst. vartotojų, iš jų 74 tūkst. elektra buvo dingusi ilgiau nei tris minutes.
„Energijos tiekimo atstatymą sunkino ir tai, jog itin stiprus vėjas nutraukdavo elektros energiją pakartotinai, taip pat kėlė pavojų vykdant gedimų šalinimą, keliai nutolusiuose vietovėse sudėtingai pravažiuojami bei itin slidūs.
Masinius elektros tinklo sutrikimus šalina net 177 brigados – vien šiuo metu atskirų gedimų elektros tinkle, įskaitant ir pavienius gedimus, yra virš 3 tūkst.
