Vėsus ir sąlyginai sausas oras į pietinės Baltijos regioną pradėjo skverbtis antradienį, aktyvaus ciklono užnugaryje. Pati oro masė formavosi virš santykinai vėsių (šiuo metų laiku) Šiaurės rytų Atlanto akvatorijų, kur vyrauja 3–9 laipsnių vandens paviršiaus temperatūra. Todėl net šiandien, kai virš viso Baltijos regiono ir Skandinavijos laikosi aukšto slėgio laukas, maksimali oro temperatūra dieną tesiekia 19–22 laipsnių net esant mažam debesuotumui.
Kauno atmosferos zondavimo stoties duomenys rodo, kad oro temperatūra maždaug 1,5 km aukštyje (850 hPa lygis) yra apie 6 laipsnius. Šio lygio oro temperatūra yra geras oro masės terminių savybių rodiklis, nes jos beveik visai neveikia nei debesuotumo kaita nei pažemio oro temperatūros kaita per parą. Taigi remiantis šiuo rodikliu galime teigti, kad vyraujanti oro masė virš Lietuvos vidutiniškai yra 4–6 laipsniais vėsesnė už šiam metų laikui būdingą temperatūrą.
Šiomis dienomis taip pat vietomis gausiau palijo (daugiau vakarinėje Lietuvos dalyje) ir tai visai nesiderina su ką tik minėta vėsia ir sausa oro mase. Paaiškinimas gan paprastas: nors pati atkeliavusi oro masė yra santykinai sausa, bet kartu ir nepastovi; užslinkus nuo jūros ant sausumos ji tampa dar nepastovesne (dieną), vystosi konvekcija ir susidaro trumpalaikės liūtys.
Tiesa, didesnę įtaką nei oro masės nepastovumas krituliams turėjo seni, mažai paslankūs atmosferos frontai (nykstantys okliuzijos, antriniai šalti frontai ir nepastovumo linijos). Paprastai liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje vidutiniškai atostogauja daugiausiai žmonių, nes būtent šis laikotarpis vidutiniškai yra šilčiausias per metus.
Tiesa, neretai dėl karščio bangų, lietingų vėsių laikotarpių, anomalios atmosferos cirkuliacijos arba užtrukusių sausrų toks šilčiausias laikotarpis pasislenka daugiau link birželio ar, atvirkščiai, link vasaros pabaigos. Bet tai daugiau išimtys nei taisyklė.
Taigi, artimiausiomis dienomis šaltesnė oro masė šiek tiek prašils nuo paviršiaus – penktadienį ir šeštadienį numatomas nedidelis debesuotumas, o sekmadienį ją link šiaurės išstums nedidelis, bet aktyvus Vidurio Europos ciklonas. Jis Lietuvą sekmadienio naktį pasieks iš pietų, todėl pirmiausia lyti pradės pietinėje Lietuvos dalyje, o per dieną ir sekančią naktį lietus apims didesnę dalį Lietuvos, vietomis lis gausiai.
Mažiausia gausaus lietaus tikimybė Lietuvos šiaurės vakaruose ir pajūryje. Nuo ateinančio antradienio atmosferos slėgis augs, kritulių tikimybė mažės, vidutinė paros oro temperatūra kils. Maksimali oro temperatūra dieną sieks 23–28 laipsnius, vietomis ir daugiau.
Kitą savaitę stiprus poliarinis anticiklonas iš Arkties baseino (formuosis virš Barenco ir Karos jūrų), prognozuojama, slinks link Vakarų Sibiro bei Uralo ir kurį laiką jo intensyvumas išliks nepakitęs. Kadangi jis apims dideles teritorijas, tai iš esmės pakeis orų režimą ne tik Vakarų Sibire, bet ir Rytų Sibire, šiauriniame Kazachstane ir kitur. Orai ten atvės ir bus sausi.
Labiausiai atvės vakarinės ir centrinės Jakutijos regionai, kur jau kelias savaites vyrauja karšti orai (30–35 laipsniai), o savaitės pabaigoje kai kuriuose kalnuotose rajonuose (Stano kalnagūbris pietuose, Putorano plynaukštė ir Verchojansko kalnagūbris šiaurėje ir kt.) iškris gausesnis sniegas.
Mažiausiai šis anticiklonas paveiks Rytų Europą. Ten, o ypač europinės Rusijos šiaurėje, Pavolgio regione ir Urale išliks šilti ir daugiausiai sausi vasariški orai. Priešingai, vasaros liūtys su perkūnijomis kitą savaitę numatomos Pietų Rusijoje, Kaukazo regione, šiauriniame Kazachstane ir rytinėje Ukrainos dalyje.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad dabartinė tendencija, kai karšti ir sausi orai laikosi arba kartojasi vakarinėje Europos dalyje, ypač jos pietvakariuose, išliks ir pirmą rugpjūčio mėnesio pusę. Aukštesnis atmosferos slėgis Baltijos regione prognozuojamas antrą mėnesio dešimtadienį ir pačioje mėnesio pabaigoje. Kritulių prognozuojama šiek tiek mažiau už normą.
