Pagrindinė šaltesnio oro užsilaikymo priežastis – beveik stacionari didelio masto troposferinė banga, kurios gūbrys apima beveik visą Rytų Europą, o slėnis – Šiaurės vakarų Europą. Pastarasis gūbrys šiltą jūrinį Atlanto orą nukreipia link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Centrinę Arktį, o į Baltijos jūros regioną nuo Vidurio Rusijos juodžemio regiono ir rytinės Ukrainos stipraus anticiklono pietiniu ir pietvakariniu pakraščiu atkeliauja kontinentinės kilmės nešalta oro masė.
Šeštadienį Lietuvoje orus lemia lėtai judantis atmosferos frontas susijęs su silpstančiu Juodosios jūros ciklonu. Šeštadienį šio ciklono centras yra ties rytine Juodosios jūros dalimi, sekmadienį atsidurs virš Kaukazo kalnagūbrio ir per parą–pusantros užsipildys.
Na, o silpnas ar, vietomis, vidutinio stiprumo sniegas ir šlapdriba per šeštadienio dieną ir ateinančią, sekmadienio naktį pasitrauks iš didesnės Lietuvos teritorijos dalies ir sekmadienį galimas tik vakarinėje šalies dalyje.
Oro sąlygos (oro temperatūra, vėjo greitis) ateinančios savaitės pradžioje išliks panašios, o vidutinė oro temperatūra – artima daugiametei. Nedideli ištisiniai krituliai, silpnas pietryčių krypties vėjas, apsiniaukęs dangus – tai paskutinių šio lapkričio dienų labiausiai tikėtini orai, o antradienį ir trečiadienį dieną oro temperatūra vietomis kils ir aukščiau 0 laipsnių (pajūryje aukščiau 0 laipsnių oro temperatūra kils ir savaitgalį).
Kritulius (daugiausia mišrius) lems keli silpstantys atmosferos frontai, kurie keliaus per rytinę Lietuvą į šiaurės vakarus. Didelio masto ir stipri anticikloninės cirkuliacijos sistema (jos centras dabar virš šiaurinio Kazachstano) ateinančios savaitės pradžioje lėtai slinks į šiaurės vakarus ir savaitės viduryje su Skandinavijos anticiklonu sudarys bendrą aukšto slėgio sistemą.
Dėl to vyraujančių vėjų kryptis beveik nesikeis, bet Lietuvoje kils atmosferos slėgis ir sumažės oro drėgnumas. Pragiedrėjus savaitės pabaigoje oro temperatūra naktimis gali kristi iki -10 laipsnių ir žemiau, dienomis – -3 – -8 laipsnių. Kitas orų atšilimas prognozuojamas gruodžio mėnesio antros savaitės viduryje ir turėtų būti susijęs su gilių Atlanto ciklonų prasiskverbimu į Skandinaviją.
Užsitęsęs lapkričio mėnesio orų atšalimas ne tik sudarė sąlygas laikinai sniego dangai susidaryti, bet ir užklojo pirmu (nelabai tvariu) ledu seklius ežerus, tvenkinius ir kūdras, laikino ledo plotai pasirodė ir rytinėje Kuršių marių dalyje. Dėl permainingų orų šis pirmasis ledas, matyt, taip ir liks netvirtas, todėl jo išmėginti nerekomenduojama.
Lietuvos upėse vietomis jau registruojamas priekrantės ledas, tačiau visiškai užšalusių atkarpų dar nėra. Stipriai sumažėjo vandens paviršiaus temperatūra ir Baltijos jūroje. Centrinėse jūros akvatorijose vandens temperatūra dar siekia 7–7,5 laipsnio, tačiau Lietuvos ir Latvijos priekrantės zonoje ji jau sumažėjo iki 4–6 laipsnių šilumos.
Šalčiausias Baltijos jūroje vanduo dabar ties jūros sekluma Vakarų Estijoje, Suomijos įlankos pačioje rytinėje ir Botnijos įlankos pačioje šiaurinėje dalyse – tik 0–2 laipsniai. Atvėso Azovo ir Juodoji jūros, o Viduržemio jūroje šilčiausias paviršiaus vanduo laikosi akvatorijose į pietus nuo Kipro salos – 23–23,8 laipsnio.
Per ateinančią savaitę dabar labai stiprus Sibiro (Azijos) žiemos anticiklonas (centrinė dalis tarp Altajaus ir pietinio Uralo) ne tik kad nesusilpnės, bet ir išsiskaidys į du savarankiškus branduolius: vienas liks Altajaus regione, kitas įsitvirtins virš Šiaurės rytų Europos. Nors šis kontinentinis anticiklonas dar plėsis, tačiau Centrinėje Arktyje oras atšils – vidutinės oro temperatūros nuokrypis nuo normos tame regione bus nuo 2 iki 12 laipsnių.
Šį atšilimą lems anomaliai stiprus pietinių krypčių oro srautas iš Šiaurės rytų Atlanto link Arkties. Europoje vidutinė žemyno oro temperatūra bus artima normai, tačiau rytuose žemesnė už normą, o pietuose ir Islandijoje – aukštesnė. Kol Atlanto ciklonai neprasiskverbia giliai į Europos gilumą, Viduržemio jūros ciklonų aktyvumas bus padidėjęs.
Todėl ir stipriausios liūtys (o kalnuotose vietovėse sniegas) prognozuojamos pietinėje Italijoje, rytinėje Graikijoje, pietvakarinėje Turkijoje ir vakarinėje Sakartvelo dalyse. Ilgalaikės prognozės gruodžio mėnesiui taip pat pasikeitė.
Dabar Baltijos regione prognozuojamas vėsesnis ir sausesnis už normą gruodžio mėnuo, o stipresnės neigiamos oro temperatūros anomalijos numatomos pirmoje mėnesio pusėje. Aukštesnis už daugiametį atmosferos slėgis jūros lygyje virš Šiaurės Europos prognozuojamas beveik visą ateinantį mėnesį ir net sausio pradžioje, todėl staigių ir ilgai trunkančių oro permainų nereiktų tikėtis.
