Rekordus lėmė stipri, bet trumpalaikė labai šilto oro advekcija iš pietvakarių. O šios savaitės antroje pusėje jūrinė arktinė (nors ir kiek apšilusi) oro masė pasiekė šiaurinius ir vakarinius Lietuvos rajonus ir lėmė stiprias šalnas ore (-2 – -2,7 laipsnio ketvirtadienį pajūryje) ir dar stipresnes (iki -6 laipsnių) dirvos paviršiuje. Pietinę ir Rytų Lietuvą bei dalį Vidurio Lietuvos nuo stiprių šalnų apsaugojo per naktį išlikęs debesų sluoksnis.
Penktadienio rytą šalčiausia buvo Lietuvos šiaurės rytuose, tačiau tokios stiprios šalnos, kaip ketvirtadienį jau nebuvo. Tokiam sparčiam orų atšalimui didžiausios įtakos turėjo virš Skandinavijos stiprėjantis nejudrus anticiklonas.
Jis visiškai sutrikdė „normalų“ Atlanto ciklonų judėjimą per Skandinaviją, tačiau jau šeštadienį Lietuvą pasieks aktyvi frontinė sistema iš pietvakarių, anticiklonas šiek tiek atsitrauks į šiaurės vakarinę Rusijos dalį, o Baltijos regione vėl atšils.
Minėtas anticiklonas taip pat sudarė palankias sąlygas įsisiautėti stipriems rytų krypties vėjams (nuo šiaurės rytų iki pietryčių) virš Šiaurės jūros ir pietvakarinės Baltijos jūros dalies. Paprastai rytinės Danijos bei Šiaurės rytų Vokietijos pakrantės mažiau kenčia nuo šaltojo laikotarpio audrų, tačiau šįkart joms teko ne tik stiprūs štorminiai vėjai, bet ir Baltijos jūros patvanka, vietomis siekianti kelis metrus, kurių užteko užtvindyti kai kuriems žemumų rajonams.
Dar stipresnė audra ketvirtadienį kilo Šiaurės jūroje prie rytinės Škotijos krantų ir privertė šimtus žmonių evakuotis į žemyno teritorijos gilumą, o rytinę Angliją be stipraus vėjo užklupo ir stiprus lietus, susijęs su lėtai judančio ciklono centru. Šeštadienio dieną vėjo kryptis keisis ir beveik visur vėjas silps.
Stiprus gūsingas vėjas buvo prognozuojamas ir Lietuvoje ir, tikrai, jis penktadienį Žemaitijoje ir pajūryje vietomis sustiprėjo iki 12–17 m/s, tačiau rytinių rumbų vėjai (susiję su dideliu slėgio gradientu) Lietuvoje paprastai būna mažiau gūsingi bei labiau pastovūs, todėl didesnė žalos nepadaro.
Šeštadienį visa diena bus lietinga visoje Lietuvoje, o daugiausia kritulių prognozuojama pietinėje ir vakarinėje jos dalyje. Sekmadienio naktis bus santykinai šilta – 6–11 laipsnių, dieną – 8–13 laipsnių.
Tačiau dieną iš pietų priartės žemo slėgio sūkurys su kita lietaus zona. Daugiausia palis pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje. Pirmadienį slėgis kils, kritulių bus nedaug, laikysis šilti orai. Panašūs orai prognozuojami ir antradienį. Nuo trečiadienio vėl ims stiprėti poliarinis anticiklonas virš šiaurinės Skandinavijos, kuris gins šaltą sausą orą nuo arktinių Barenco ir Karos jūrų link Karpatų ir Ukrainos.
Iš kitos pusės beveik stacionari žemo slėgio sritis virš Vidurio Europos drėgną ir šiltą orą iš Pietvakarių stums į šiaurės rytus. Šių skirtingų oro masių susidūrimo zona, prognozuojama, antroje savaitės pusėje bus virš pietrytinės Baltijos jūros regiono dalies (taip pat ir Lietuvos), todėl orai Lietuvoje gali būti labai permainingi: nuo šiltų iki vėsių ir sausų ar net su sniegu orų. Labai tikėtina, kad šaltesnė oro masė apims didesnę Lietuvos dalį, todėl nakties oro temperatūra ten kris iki -3–2 laipsnių, dienomis – 1–6 laipsnių, vietomis silpni krituliai.
Vis tik išlieka 30–40 procentų tikimybė, kad anticiklonas su šaltu oru bus nustumtas toliau į šiaurės rytus ir atšalimo kitą savaitgalį nebus.
Šią savaitę dėl gilaus ir aktyvaus Atlanto ciklono vakarinėje Europos dalyje vasariški orai beveik visame žemyne baigėsi, išskyrus rytinę Viduržemio jūros regiono dalį, Balkanų pusiasalį ir pietinę Vidurio Europos dalį. Valachijoje (Rumunija), šiaurinėje Serbijos dalyje ir šiaurinėje Bulgarijoje šį savaitgalį dienomis oras dar kais iki 27–32 laipsnių, kita savaitė taip pat bus šilta, tačiau maksimali oro temperatūra sumažės.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad Baltijos regione pirmoji lapkričio mėnesio pusė bus drėgnesnė ir šiek tiek šiltesnė už normą.
