Širvintų rajone turistų gausiai lankoma viena unikaliausių vietų Lietuvoje – Kernavė. Čia šalia vienas kito stūkso 5 piliakalniai, o ypatingas gamtos grožis ir gyva protėvių dvasia įkvepia istoriniams ieškojimams ir atradimams. 194,4 ha Kernavės kultūriniame rezervate iš viso yra net 18 archeologijos ir istorijos paminklų, o garsiuosius piliakalnius gaubia daug legendų.
Sakoma, kad kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose – sidabrinėmis, Vilniuje – auksinėmis durimis. Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikštijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeikos kalne gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika su vaidilutėmis kurios kurstė šventąją ugnį.
Gražiausios vaidilutės Pajautos vardu pavadintas slėnis, kuriame rasti pirmųjų gyventojų (vėlyvojo paleolito medžiotojų) pėdsakai – svidrų kultūros titnaginiai strėlių antgaliai, datuojami IX tūkstantmečiu prieš Kristų.
Klimato atšilimas ir patogi gyventi vieta lėmė, kad nuo VIII tūkstantmečio pr. Kr. žmonės Pajautos slėnio nebeapleido ir nuo I tūkstantmečio vidurio sparčiai augusi Kernavės gyvenvietė XIII a. tapo vienu iš pirmųjų Lietuvos miestų – senuoju Lietuvos valstybingumo centru.
O nuo piliakalnių atsiveria nepaprastas reginys į padūmavusius slėnius, tarp miškų žvilga rangyta Neries juosta. Norintiems aplankyti Kernavę ir nieko nepraleisti rekomenduojamas ir turistinis-poilsinis takas „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“. Šalia 2,6 km ilgio miškininkų įrengto tako Kernavėje rasite poilsiavietes, o taką puošia medžio drožiniai. Tako dangai parinktos natūralios medžiagos – žvirgždas, skalda, kad poveikis miškui būtų kuo mažesnis.
Tačiau piliakalnių rajone yra ir daugiau. Vienas iš jų – Janionių piliakalnis, nutolęs 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, o kitaip dar vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai kilęs iš Pikuolio – požemių dievo vardo, o pats piliakalnis taip pat apipintas legendomis. Sovietmečiu ant jo Lietuvos žygeiviai švęsdavo Vėlines, o dabar piliakalnį tvarko čiobiškiečiai.
Pamatyti verta ir Laužiškio piliakalnį, ant kurio, kaip rodo piliakalnio išvaizda, II tūkstantmečio pirmoje pusėje turėjo stovėti stipri pilis.
Pasižvalgius po piliakalnius rekomenduojama išbandyti ir vandens maršrutus, o įspūdžių tikrai nepritruks plaukiant Musės upe. Nuostabi gamta, pašėlusi upės srovė bei įvairios kliūtys: vandens malūnų liekanos, užvartos, rėvos – viskas, ko reikia, kad liktų neišdildomi įspūdžiai. Vasarą upė nusenka ir plaukti ja galima nebent po didelių liūčių, todėl geriausias laikas plaukimui – pavasaris.
Musė savo kelią pradeda iš Musios ežero (šalia Glitiškių miestelio, Vilniaus rajono), o ties Čiobiškiu įteka į Nerį. Jei dar yra noro, toliau kelionę galima tęsti Neries upe. Patogiausia Muse pradėti plaukti nuo Vilniaus–Ukmergės automagistralės (38 km). Čia, 31 kilometre nuo Vilniaus, upė lenda po kelio tiltu.
Turint laiko ir noro, kelionę galima pradėti ir nuo aukščiau: prie senojo Širvintų kelio tilto (42 km) arba net nuo Antanėlių kaimo (45 km), žemiau kurių Musę paveja dvi upytės – Tola ir Juodė, prieš pat žiotis susibėgančios į vieną versmę. Plaukdami šiuo maršrutu aplankysite Bartkuškio dvaro rūmus, Bajoriškių malūno liekanas (23 km nuo žiočių), Barboros koplytėlę, Grebliaučyznos piliakalnį, Janionių piliakalnį, Dariaus ir Girėno tiltą, Čiobiškio vandens malūną.
Plaukti galite ir ilgiausiu bei gražiausiu Šventosios intaku – Širvintos upe. Baidarėmis dažniausia plaukiama nuo Širvintų, Viesų, Družų, Vindeikių, Liukonių tiltų. Tačiau kiekviena vandens turistų grupė gali rinktis jai patinkančią atkarpą.
Aplankyti būtina ir Širvintose esantį medžio skulptūrų parką „Briedžių taką“. Simboliška, kad pavadinime, kurį pasiūlė daugiausiai gyventojų, puikuojasi miesto simbolis – girių karalius briedis. Parkas tapo traukos objektu ne tik tarp širvintiškių, tačiau ir tarp miesto svečių.
Vos prieš keletą metų atsinaujino ir Jaunimo sodas. Ši ypatinga vieta – tarsi seno ir naujo, miesto ir gamtos dermė kiekvienam – tiek širvintiškiams, tiek turistams. Gana ilgus metus itin patrauklioje miesto vietoje – priešais Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią – esantis parkas buvo visiškai užmirštas ir apleistas, tačiau dabar čia galite pasižvalgyti po sutvarkytą, naujais takais, gėlynais, nuostabiu apšvietimu ir alpinariumu pasipuošusią poilsiui ir laisvalaikiui skirtą erdvę.
O besilankydami Jaunimo sode pro akis tikrai nepraleisite jau minėtosios Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios. Klasicizmo ir baroko bruožų turinti bažnyčia tikrai nepaliks nesužavėtų. Nemažiau įspūdinga ir Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Jos šventorių puošia dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš vietos laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos.
Musninkuose aplankyti galite ir Švč. Trejybės bažnyčią. Miestelio centre, tarp aukštų medžių stovi neogotikinė bažnyčia, o jos šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis.
Nepaminėti negalima ir kito Širvintų rajono perlo – Bartkuškio kopa. Geltono smėlio kopa miško viduryje tikrai nustebins visus apsilankiusius, o čia esančip smėlio minkštumą būtina bent kartą pajusti patiems.
O atvykusiems su šeima puikiai tiks Žemaitukų veislės žirgų auginimo ūkis. Siekdami populiarinti šią veislę žirgų augintojai stengiasi, kad kuo daugiau žmonių su jais susipažintų iš arčiau. Galėsite rinktis ne tik jojimą puikiais miškais, pasivažinėjimą karieta ar rogėmis, tačiau ir vienos ar kelių dienų žygius su žirgais bei organizuoti originalias ir nepamirštamas vaikų šventes gamtoje.
Neabejotinai veiklai su šeima Širvintose tiks traukos objektu tapęs baseinas, o jau šį savaitgalį vyks ir renginys, puikiai tinkantis visoms amžiaus grupėms.
„Puiki proga aplankyti Širvintas – jau šį savaitgalį. Nes palydėdami vasarą, šeštadienį organizuojame renginį visiems, norintiems išlieti energiją, pasportuoti, pajudėti ir pailsėti. Bus daug veiksmo visiems – nuo mažiausių vaikučių iki vyriausių.
Visą dieną Širvintų paplūdimyje – edukacinės pirties programos, tinklinio, krepšinio, futbolo turnyrai, koncertai, ugnies šou ir net naktišokiai ne tik jaunimui, bet ir tiems, kuriems virš 40!“, – portalui lrytas.lt pasakoja Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
O baseinas, neslepia merė, tapo tikra miesto pažiba. „Vos pernai duris atvėręs, jis jau tapo ne tik širvintiškių, bet ir miesto svečių traukos objektu – trys pirtys, sūkurinė vonia, 4 takelių 25 m ilgio plaukimo baseinas, kaskados, vaikų zona – viskas, ko reikia aktyviam poilsiui“, – priduria merė.
Tačiau apsilankius šventėje Ž.Pinskuvienė rekomenduoja neužmiršti ir kitų objektų. „Labai kviečiu visus į mūsų žalią ir jaukų miestą, kuriame pasigrožėsite puikia Širvintos upės tvenkinio panorama, pasivaikščiosite nuostabia pakrante, kurioje įrengtas medžio skulptūrų parkas „Briedžių takas“.
Joje galima ne tik pasiilsėti, prisėsti, bet ir stabtelėjus prie informacinės stotelės pasiklausyti miesto įkūrimo legendos, lietuviškų pasakų“, – tikina merė.
