Sarema (Saaremaa)
Tai didžiausia Estijos sala. Joje esančių etnografinių kaimų gyventojai išsaugojo savitą kalbą ir noriai vilki tautiniais drabužiais. Kaimuose esančių sodybų pastatai dengti šiaudiniais stogais, jas juosia akmeninės tvoros.
Saloje ypač daug dėmesio skiriama bioįvairovei – joje saugoma daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Vieni rečiausių augalų saloje yra mažieji barškučiai, o įsimintiniausi saugomi gyvūnai – iš Baltijos jūros į pakrantes išsiropščiantys žieduotieji ruoniai.
Garsiausios saugomos salos teritorijos yra Vidumėjės (Viidumäe) gamtos rezervatas ir Vilsandžio nacionalinis parkas. Apskritai Saremoje yra apie šimtą saugotinų gamtos objektų – parkų, senų medžių, pelkių, riedulių, pakrantėse – aukštų skardžių.
Saremos salos centras yra Kuresarė – labiausiai į vakarus nutolęs Estijos miestas. Šiame kurorte gausu SPA centrų, puikių restoranų. Istorinis šio miesto akcentas – viduramžių pilis-tvirtovė.
Keliaujant po salą verta aplankyti Kypsarės (Kiipsaare) švyturį, Pangos skardį, Anglos vėjo malūnų kompleksą, Karjos Šv.Kotrynos bažnyčią, Kalio (Kaali) meteorito kraterį, Orisarės (Orissaare) stadiono ąžuolą, Masio (Maasi) ordino pilies griuvėsius.
Kaip patekti? Vienas būdų – iš Talino į Kuresarę atskristi lėktuvu, kitas – persikelti keltu iš uosto Virtsu miestelyje (Pernu apskritis) į Kuivastu uostą Muhu saloje. Taip pat galima atplaukti keltu iš Seru (Sõru) uosto Hyjumos saloje į Trygio (Triigi) – Saremoje. Bilietus geriausia pirkti internetu.
Muhu
Trečią pagal dydį Estijos salą Muhu su Sarema jungia 4 kilometrų ilgio pylimu einantis kelias.
Patraukliausia Muhu salos vieta – ant jūros kranto esantis Pedastės (Pädaste) dvaras, kuriame įrengtas prabangus SPA centras bei viešbutis. Salos sostinėje Lyvoje (Liiva) yra išlikusi išskirtinė Šv.Kotrynos bažnyčia – istorinėse kronikose ji pirmą kartą buvo paminėta 1267 metais.
Netoli Pedastės dvaro yra Koguvos žvejų kaimas, kuriame įsikūręs Muhu etnografinis muziejus. Šio kaimo prieplaukoje yra kavinė, kurioje apsilankius verta apžiūrėti ir žvejybos istorijos muziejų.
Muhu salos šiaurės rytų pakrantę įrėmino skardžiai. Įspūdingiausias iš jų – 300 m ilgio Iūgu (Üügu).
Kaip patekti? Galima plaukti keltu iš Virtsu uosto į Kuivastu uostą arba nuvažiuoti pylimu iš Saremos salos.
Hyjuma (Hiiumaa)
Tai antra pagal dydį Estijos sala, kurios pusę užvaldę miškai. Kita dalis – pievos ir pelkynai, todėl turistams patraukliausia yra salos šiaurės rytų pakrantė. Šiltuoju metų laiku jūrą ties ja nusagsto kanojos ir baidarės, kiti poilsiautojai traukia pėsčiųjų arba dviračių takais.
Hyjumos įžymybės – senieji švyturiai. Seniausias jų – Kypu (Kõpu) švyturys, pastatytas 1531-aisiais, o aukščiausias Estijoje Tahkunos švyturys virš jūros lygio yra iškilęs 42,7 metro.
2 kilometrų ilgio Seretirpo (Sääretirp) kyšulys stebina neįprasta gamta. Keliautojams, kurie neabejingi istorijai, patariama apsilankyti Hyjumos kariniame muziejuje, įkurtame buvusiame Tahkunos pasienio poste.
Kaip patekti? Keltu persikelti iš Rohukiulos (Rohuküla) arba Trygio (Triigi) Saremos uostų.
Vormsis (Vormsi)
Vormsio sala jūroje iškilusi tarp Hyjumos ir žemyninės Estijos dalies. Salos pietuose esančiame Rumpo pusiasalyje yra įsteigtas gamtos rezervatas – praskrendančių paukščių prieglobstis.
Nuo XIII a. iki Antrojo pasaulinio karo saloje gyveno švedai. Apie jų kultūrą byloja išlikę pastatai bei švediški gyvenviečių pavadinimai. Jose šiuo metu gyvena apie 400 žmonių.
Vormsio sala yra puiki atostogų vieta tiems žmonėms, kuriems patinka natūrali gamta, ir tiems, kurie domisi Estijos švedų istorija.
Hulo (Hullo) kaime yra išlikusi XVI a. statybos Šv.Olafo (Püha Olavi kirik) bažnyčia. Tai pagrindinis Vormsio istorijos ir kultūros simbolis.
Prie bažnyčios esančiose kapinėse gausu akmeninių keltiškų kryžių. Saloje esančius kadagynus, jos įlankas, švyturius, didžiuosius riedulius (septyni iš jų turi vardus) geriausia apžiūrėti keliaujant pėsčiomis arba dviračiais.
Kaip patekti? Į salą plaukia keltai iš Rohukiulos uosto.
Kihnu
Kihnu salą nuo žemyninės Estijos dalies skiria 12 kilometrų. Joje yra išlikę keturi etnografiniai kaimai. 2003-iaisiais UNESCO Kihnu salos kultūrinę aplinką ir tradicijas paskelbė žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Kadangi vietiniai vyrai kone visą laiką praleisdavo žvejodami, salą valdė moterys. Tradicijos išliko, tad ir šiuo metu Kihnu moterys vilki tautinius drabužius. Ir ne tik sukiodamosi po namus, bet ir lėkdamos motociklais ar vairuodamos traktorius.
Pažintį su sala geriausia pradėti nuo Kihnu muziejaus ir XVIII a. pabaigoje pastatytos Šv.Nikolajaus bažnyčios. Siūloma nuvažiuoti iki Kihnu švyturio, esančio piečiausiame Pitkenės (Pitkänä) pusiasalio gale.
Kaip patekti? Keltai plaukia iš Pernu ar Munalaido uostų.
Ruhnu
Tai seniausiai apgyvendinta sala. Teigiama, kad žmonės Ruhnu (Ruonių) saloje gyveno jau 5200 metų prieš Kristų. XIII a. saloje įsikūrė švedai.
Šiuo metu saloje gyvena apie 60–70 žmonių. Jie augina arklius, avis, karves, turi meteorologijos stotį, paštą, gydytoją, biblioteką, dvi parduotuves, net savo oro uostą.
Turistų mėgstamiausi objektai – 1643 metais pastatyta Šv.Magdalenos bažnyčia (seniausias medinis pastatas Estijoje) ir išskirtinis Ruhnu švyturys. Jis iškilo 1877-aisiais – statytas pagal prancūzų inžinieriaus Gustave’o Eiffelio projektą.
Salos muziejuje eksponuojama apie 300 daiktų, kuriuos gyventojai naudojo darbe ir kasdieniame gyvenime, taip pat nuotraukos, kuriose įamžinta salos istorija ir gamta.
Kaip patekti? Nuo gegužės 1-osios iki spalio 31 dienos į salą galima atplaukti greitaeigiu kateriu iš Pernu, Munalaido arba Kuresarės uostų.
Daugiau apie Estijos salas: Estonian islands | Visit Estonia
