Pasigrožėję nuostabiu, beveik 210 metų skaičiuojančiu puošniu medinės architektūros šedevru – Kuršėnų dvaro rūmais – lankytojai gali pasivaikščioti parko takais, vedančiais iki Ventos upės pakrantės, kur karaliauja šimtametė liepų alėja ir vienas ilgiausių Lietuvoje – net 262 metrų ilgio – pėsčiųjų tiltas.
Kuršėnų dvaro rūmuose ir oficinoje įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, kurio teikiamų paslaugų gausa bei įvairovė gali sudominti net pačius išrankiausius. Ekskursijos, degustacijos ir edukacijos praturtins ir suteiks pažinimo džiaugsmo, autentiškų žinių, atskleis jūsų kūrybiškumą, ugdys saviraišką, padės atsipalaiduoti ir suteiks terapinį poveikį.
Populiariausios Kuršėnų dvaro rūmuose ir oficinoje vykstančios edukacijos:
- „Molio meistro dirbtuvėje“ – su Lietuvos puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku;
- „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“ edukacija – degustacija
- „Nusivelsim sau veltinį“;
- „Margi siūlai – pinam, audžiam“;
- „Lietuviško šiaudo paslaptys“;
- „Pažinties takais – tradiciniai amatai“;
- „Velykinio margučio ornamentai“;
- „Pynimas iš vytelių“;
- „Juostų audimas“.
Jei žavitės senaisiais lietuvių liaudies amatais atvykite ir išsineškite tik geriausius įspūdžius dalyvaudami edukacinėse programose, kurios skirtos visų amžiaus grupių lankytojams (būtina išankstinė registracija tel.: + 370 41 41 64 44; +370 41 58 34 22).
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro organizuojamos ekskursijos (būtina išankstinė registracija tel.: + 370 41 41 64 44; +370 41 58 34 22):
- Ekskursija po Kuršėnų dvaro rūmų ekspozicijas su gidu;
- Ekskursija „Kuršėnų istorijos lobynai“;
- Ekskursijos paketą sudaro: Kuršėnų miesto istorija, Kuršėnų dvaro sodybos istorija, Kuršėnų dvaro rūmų ekspozicijų lankymas ir pasirinkta edukacija („Molio meistro dirbtuvėje“ arba „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“);
- Ekskursija „Kuršėnų dvaro ir miesto paslaptys“.
Ekskursijos paketą sudaro: trumpa Kuršėnų miesto istorija, Kuršėnų dvaro sodybos istorija, Kuršėnų dvaro rūmų ekspozicijų lankymas.
Kuršėnų dvaras ir bajorai Gruževskiai
Karaliaus Žygimanto Augusto sprendimu 1564 metais Kuršėnai su 162 valakais žemės, Žemaičių seniūno Jono Chodkevičiaus rekomendacijos dėka, atitenka Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui (1580–1640).
Kuršėnų dvaro valdos buvo perduotos tuo metu Lietuvoje aktyviai kaupusiai galią didikų giminei – Pacams. Pacai Kuršėnų dvarą savo nuosavybėn perėmė 1621 metais, o dvaro savininku tapo Lietuvos didžios kunigaikštystės raštininkas ir paiždininkis Steponas Pacas (1587–1640).
1631 metais Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto III Vazos įsakymu už nuopelnus Livonijos kare Kuršėnų dvaras amžina leno teise atiteko Jurgiui Gruževskiui (1591–1651).
Dabartiniai Kuršėnų dvaro rūmai Prūsijos meistrų buvo pastatyti 1811–1812 metais.
XIX amžiaus pradžioje Kuršėnų dvaro rūmai buvo perstatyti, o juos supęs parkas pertvarkytas iš natūralaus į peizažinį. Dvaro ansamblis istorijos tėkmėje miestą puošė architektūriniais pastatais ir nuostabiu parku.
Bėgant metams dvaro pastatų paskirtis keitėsi. 2000 metais Kuršėnų dvaro rūmuose įsikūrė Tautodailės ir amatų centras. 2006 metais centras tapo biudžetine įstaiga – Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centru. 2011–2012 metais centro veiklai pritaikytas rekonstruotos dvaro oficinos pastatas.
2020 metais Kuršėnų dvaro gyvenamajame pastate vyko restauracija, kurios metu buvo išlaikytos visos paveldo vertybės.
