Lankomiausios vietos gamtos apsuptame Dieveniškių krašte: pasiekti galite ir dviračiu, ir automobiliu

Dieveniškių apylinkės yra rytinėje Šalčininkų rajono dalyje, siaurame Lietuvos pasienio kyšulyje, kurį supa Baltarusijos žemės. Tai savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Kultūriniu požiūriu vertingos čia esančios baltiškos, dzūkiškosios ir aukštaitiškosios etnokultūros liekanos, civilizacijos mažai paliestas kraštovaizdis su unikaliu, šiam kraštui būdingu kaimų išsidėstymu, gatviniais kaimais su etnografinėmis sodybomis, gausiais archeologiniais objektais.

Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>lrytas.lt koliažas. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>lrytas.lt koliažas. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Dieveniškės savito kraštovaizdžio, kalvotų vietovių vieta, turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių.<br>Šalčininkų sav. nuotr. 
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Jun 22, 2022, 8:00 AM

1. Šalčininkai

54.30880148919663, 25.383416438514207

Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo.

Pagrindinė miesto aikštė puošia poeto Adomo Mickevičiaus paminklas. Jo autorius Bronius Vyšniauskas. Paminklas pastatytas 1998 metais minint 200-ąsias poeto gimimo metines. 1998 m. gruodį paminklas buvo iškilmingai atidengtas Savivaldybės aikštėje. Pustrečio metro aukščio bronzinė skulptūra stovi ant balto pjedestalo, simbolizuojančio vaivorykštę. Joje įrašyta paskutinė A. Mickevičiaus baladės „Romantika“ („Romantyczność“) eilutė lietuvių ir lenkų kalbomis: „Miej serce i patrzaj w serce / Žvelgk širdimi į širdį“.

2. Vagnerių rūmai

54.312004936925476, 25.393131782409238

Svarbiausias Šalčininkų miesto kultūros paveldo objektas. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo XIV a. Nuosavybės teises pirmiausia turėjo Glebavičiai, vėliau Chodkevičiai, o nuo 1835 metų dvaras priklausė Vilniaus vaistininkams grafams Martynui ir Karoliui Vagneriams. 1880 metais Vitoldas Vagneris pastatė čia dviejų aukštų neorenesanso stiliaus rūmus su dviem portikais.

Dvaras ypač suklestėjo tarpukariu, kai jį pradėjo valdyti Vitoldo sūnus Karolis. Vagnerių ūkis tuometiniame Vilniaus krašte laikytas pavyzdiniu. Į Vagnerių ūkį buvo vežamos užsieniečių delegacijos. Pastato viduje galima ir dabar pamatyti puikias koklių krosnis, dėmesio verta taip vadinama „auksinė salė“. Šiuo metu rūmuose įsikūrusi Stanislavo Moniuškos menų mokykla.

3. Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras

54.26368814001106, 25.616120425300476

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras įrengtas atstatant senosios Poškonių mokyklos pastatą ant esamų pamatų, atkuriant autentiško pastato tūrį ir fasadinę išraišką. Nedideliame muziejuje galima pamatyti XIX-XX a. a. indus ir ūkio įrankius, surinktus Dieveniškių apylinkėse. Informaciniame centre taip pat veikia audimo staklių, lovatiesių, staltiesių, rankšluosčių ir rinktinių raštų juostų rinkinių ekspozicija. Taip pat Jūs galite apžiūrėti akmeninių skulptūrų parkelį, užsisakyti ekskursijos vadovą, įsigyti informacinių leidinių apie parką.

4. Poškonys

54.264570974933505, 25.622568036969643

Istorijos šaltiniuose Poškonys pirmą kartą minimi 1713 m. LDK aktuose. Tuo metu kaimas priklausė Arlaviščių dvarui, dvarininkui Jonui Žemlai. Pagal sodybų ir pastatų išdėstymą kaimavietė yra gatvinė, rėžinė, užstatyta vienpusiai. Žmonės nuo seno namus ir sodybas puošdavo savo rankomis išgražintais dirbiniais. Architektūriniu ir istoriniu požiūriu vertinga yra senoji gatvė. Sodybos statytos XIX a. pabaigoje.

5. Poškonių pilkapynas

54.257059062044945, 25.629502543679582

Pilkapiai – tai mūsų protėvių kapai. Jie atsirado supylus sampilą virš palaidotų mirusiųjų. Aplink pilkapio sampilą dažnai aptinkami akmenų vainikai, kurie, pagal senovės žmonių tikėjimą, turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių. Dažnai pilkapių pagrinde aptinkamas degėsių ir pelenų sluoksnis, rodantis atliktas ugnies apeigas. Vėlesniuose pilkapiuose akmenų vainikus pakeitė grioveliai ar duobės apie sampilą. Yra pilkapių, kurių sampilai išgrįsti ar sukrauti iš akmenų.

Pilkapiuose laidoti nedeginti ir sudeginti mirusieji, kai kur su mirusiaisiais laidoti ir žirgai. Poškonių pilkapynas yra Gaujos upės kairiajame krante esančiame miške. Pilkapyną sudaro 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose. Sampilai nuo 5- 6 iki 12 m skersmens, 0,7 – 1,2 m aukščio. Didžiausias sampilas yra net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Pilkapių pagrindus juosia netaisyklingi akmenų vainikai.

6. Grybiškių pušis

54.2489434689323, 25.64021764980121

Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Medžio rūšis – pušis paprastoji. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,62 m. Aukštis – 21 m. Lajos aukštis – 11 m, lajos plotis 10 m, lajos forma netaisyklinga, projekcijos plotis – 100 m². Kiti ypatumai – pušis turi 6 kamienus, labai graži laja. Pušis labai ryškiai išsiskiria iš aplinkos savo amžiumi ir ypač grožiu. Gribiškių pušies amžius apie 100 metų. Amžius nustatytas apytiksliai, lyginant su aplinkui augančiais medžiais, kurių amžius yra žinomas. Grybiškių pušis auga prie miško keliuko, kuris prieš 50 metų buvo pagrindinis kelias jungiantis du kaimus: Poškonis ir Jurgelionis. Dabar kelias prarado savo reikšmę. Miškas, kuris supa pušį yra sodintas kolūkių laikais.

7. Grybyškių ąžuolas

54.2489434689323, 25.64021764980121

Tai didžiausias ir seniausias Dieveniškių istorinio regioninio parko ąžuolas. Ąžuolo kamieno apimtis 4,98 m, skersmuo apie 1,6 m, aukštis apie 26 m. Prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, kepuraitės skersmuo 49 cm.

8. Rimašių akmenynas

54.24594782518483, 25.62744307072148

Viena iš parko teritorijoje esančių vertybių – grupių akmenys, rieduliai. Mūsų krašto žmones nuo seno supo akmenys. Juos naudojo buityje, statybose, kultiniuose dalykuose. Parko teritorijoje yra 4 paveldo objektai – akmenys, apie kuriuos sukurta nemažai padavimų ir legendų. Išlikusi aikštelė su iš melioruojamų laukų suvežtais akmenimis yra melioracijos vajaus liudininkas. Akmenys iš aplinkinių melioruojamų laukų buvo vežami į tam tikrą teritoriją, suguldomi eilėmis. Tikriausiai buvo planuojama juos sprogdinti ir naudoti statybose.

9. Mitologiniai akmenys Jankelis ir Jankeliukas

54.249527, 25.608542

Ledynės epochos gamtos paminklai yra mitologiniai akmenys. Didžiulių akmenys Jankelis ir Jankeliukas guli prie kelio Šalčininkia-Poškonys-Dieveniškės. „Jankelis“ yra net 2,5 iš 3,6 m dydžio, siekia 1,3 m aukštį, „Jankeliukas“ šiek tiek mažesnis ir siekia 1,2 m aukštį. Pasak legendos, tai yra du muzikantai, kurie grįždami iš vestuvių nusprendė pailsėti. Sakoma, kad tam tikru laiku akmenys rasoja ir „ašaroja“.

10. Rimašių gatvinis kaimas

54.238242103251224, 25.608335210946695

Rimašių kaimavietės sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja jos vingį. Rimašiai minimi 1744 m. Tada ir vėliau iki pat baudžiavos panaikinimo kaimas priklausė Daubutiškių dvarui. Kaimo žemė buvo suskirstyta į tris laukus, šie – į gabalus, o gabalai – į rėžius. Kiekvienas rėžis turėjo savo pavadinimą – Dvarnos, Siaurutės, Plačiosios, Kamša, Margiai ir kt. Tai padėjo orientuotis į daugelį rėžių suskirstytuose laukuose (vienam ūkininkui priklausė 15 ir daugiau rėžių). Sodyboms skirta buvo pietinė į Dieveniškes pusė, kadangi šiaurinėje plytėjo klampi pelkė. Dėl gamtinių sąlygų susiklostė tipiška vienpusė gatvinė rėžinė kaimavietė, gatvė grįsta akmenimis.

11. Bėčionių piliakalnis

54.220876302830646, 25.59891792111028

Pirmą kartą Bėčionių piliakalnį praėjusio amžiaus viduryje tyrinėjo Istorijos institutas. Tuomet piliakalnio aikštelėje archeologai aptiko kultūrinį sluoksnį bei keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi. Paskutinių archeologinių tyrimu metu rasta nemažai radinių: žiesta tradicinė ir juodoji gotikinė keramika, diržo apkalas, sudaužytas visas brūkšniuotos keramikos briaunainis puodas ir kitų smulkių keramikos fragmentų (I-IV a.). Piliakalnyje užfiksuotas plonesnis ar storesnis kultūrinis sluoksnis II-I a. pr. Kr. – I-III a. po Kr.).

12. Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

54.195461522947184, 25.62540577777861

Įkurta 1471 m., o dabartinė – medinė, statyta 1783 m. Bažnyčioje yra paminklinių vertybių – kryžius, 2 molbertinės tapybos paveikslai, 3 skulptūros, 2 varpai (išlieti 1743 5r 1840 metais). Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas Motiejui Valančiui, vyskupui, rašytojui. Priešais bažnyčią 1903 m. pastatyta mūrinė 21 metro aukščio varpinė, joje yra beveik 200 metų senumo varpai.

13. Dieveniškės

54.191296633564455, 25.623559974231377

Miestelis įdomus istoriniu ir architektūriniu požiūriu. Jis tipiškas senųjų lietuvių žemių, kuriam priskirtinos Lietuvos Respublikos pietrytinės ir kaimyninės Baltarusijos vietovės, gyvenvietės pavyzdys. Savo gatvių tinkle ir raida Dieveniškės siejasi su Šalčininkais, Geranainimis, Subatninkais ir kitais miestais bei miesteliais. Neatsitiktinai 1970 m. Dieveniškės įtrauktos į Lietuvos vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Svarbiausi Dieveniškių urbanistinio paminklo elementai – keturkampė aikštė, į kurią subėga penki istoriniai keliai. Jie jungė miestelį su Vilniumi, Ašmena, Subatninkais, Geranainimis, Šalčininkais.

14. Švedų koplytėlė

54.184682240874196, 25.64035964070858

Švedų koplyčia (unikalus objekto kodas – 37108) yra Dieveniškių miestelyje Subotnikų gatvėje. Pagrindiniai duomenys: a) aukštis – 6 m; b) objekto reikšmingumo lygmuo – vietinis; c) teritorijos plotas – 187 kv. m; d) amžius – XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą koplyčia įtraukta 2013 m. Švedų koplyčios atsiradimas siejamas su Švedų tvanu 1655–1660 m., kai buvo nusiaubtas Dieveniškių mstl., bei su 1700–1721 m. Šiaurės karu. Dieveniškių apylinkėse yra ir daugiau vietovardžių, susijusių su švedais: Švedų miškas, Švedų brasta. Nuo seno vietiniai žmonės pilkapius vadino „švedų kapais“.

15. Gaujos mokomasis takas

54.179252445333866, 25.660830269543702

Gaujos mokomasis takas laikomas vienu iš pačių gražiausių pažintinių takų Lietuvoje. Takas buvo įrengtas siekiant lankytojams pristatyti ypač vertingą Gaujos upės slėnį. Take iš viso yra 18 informacinių stendų, pasakojančių apie vietos florą ir fauną. Tako ilgis – 1,7 km.

16. Norviliškių pilis 54.23645903580781, 25.781528236066936

Norviliškių vietovė yra vadinamajame Dieveniškių „apendikse“, apie 12 km į rytus nuo Dieveniškių, visai šalia Baltarusijos sienos. Nors paparastai minimas tik vienuolynas, tačiau savo pradmenimis tai renesanso laikų palivarkas. Mūrinis vienuolynas buvo pastatytas XVII a. pradžioje. Jame buvo valgomasis su žalių koklių krosnimi ir 4 langais, taip pat buvo 6 aruodai grūdams supilti, antrame aukšte – miegamasis, kamara. Pastato apačioje buvo du rūsiai, dar du rūsiai – po bokštais.

Visas pastatas buvo dengtas čerpėmis ir skiedromis. 1832 metais Norviliškių vienuolyne gyveno aštuoni vienuoliai – po keturis iš LDK ir Lenkijos Karalystės. Deja, vienuolynas pateko į uždaromųjų sąrašą ir pastatuose buvo įrengtos caro kareivių kareivinės. 1900–1915 m. pastate gyveno Žemės ūkio mokyklos studentės. 1918 m. vienuolynas pritaikytas klebonijai. Dabar senos pilies vietoje veikia turistinis kompleksas.

17. Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia

54.2365131724089, 25.783128792980797

Pastatyta 1929 metais parapijiečių lėšomis. Bažnyčia sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė, su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava dvigubai aukštesnė už šonines. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė (XVII a. vidurys).

18. Stakų ąžuolas

54.29036078078168, 25.553200206079033

Ąžuolo kamieno apimtis 4,9 m, skersmuo apie 1,6 m, aukštis apie 24 m. Pagal apytikrius paskaičiavimus Stakų ąžuolui apie 1000 metų.

19. Stakų konglomeratų luistai

54.292237390408296, 25.551413973079228

Stakų luistai tai smėlio ir žvyro konglomeratai. Geologinį objektą sudaro 2 luistai, gulintys vienas šalia kito ant kalnelio, apaugusio medžiais, viršūnės. Luistų matmenys – didesnis pusmėnulio formos – ilgis apie 17 m, plotis iki 3 m, aukštis apie 1,5 m, mažesnis – stačiakampio formos 6 m x 5 m, aukštis iki 0,7 m.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.