Štai pavadinimai, už kuriuos gyventojai galėjo balsuoti: Aisuõlis, Šlapaberžė; Atžalà, Krakės; Bal̃tmiškis, Surviliškis; Báltmiškis, Tiskūnai; Bankuvka, Bankãvas mìškas,Dotnuva, Krakės; Barònkinė, Truskava; Brūzgỹnė, Pernarava; Diferèncija, Dotnuva; Duobgirỹs, Mantviliškis; Galaĩ, Taučiūnai; Genė́tinis, Dotnuva; Gerklė̃, Taučiūnai; Gerklýtė, Krakės; Ìlgatrakis, Lančiūnava; Júodgiris, Skaistgiriai; Karálgiris, Krakės; Kriepastis;
Šlapaberžė; Kulỹs, Labūnava; Landis, Šventybrastis; Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynas, Pelėdnagiai; Mẽdinai, Truskava; Mẽdena, Lančiūnava; Plãtimai, Labūnava; Plìkiai, Truskava; Pùrvė, Krakės; Salà, Lančiūnava; Są́smauga, Kunioniai; Skarbãvas, miškai Truskavos, Kunionių ir Krakių sen.; Skrynių miškas, Nociūnai; Sósiai, Šlapaberžė; Stuobrių giria, Apytalaukis; Šiū̃rė, Gudžiūnai; Vidumiškis, Kėdainiai; Žabỹnė, Paberžė; Žalioji giria, Krakės; Žaraĩ, Truskava; Žuolugis, Labūnava.
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių M.Daukšos skyrius 2019 metais organizavo gyvenamųjų vietų pavadinimų konkursą (išrinkti Devynduoniai), 2020 m. – upių (išrinktas Ašarėna), 2021 m. – ežerų (išrinktas Šūdežeris), o šiais metais – miškų.
Tokie rinkimai padeda atsigręžti į kalbos istoriją, padeda prisiminti, pasikartoti, naujai pažinti savo krašto istoriją, siejant tai su kalbos ir kultūros kontekstais.
Kadangi skyriaus pirmininko pavaduotojas Rytas Tamašauskas yra kraštotyrininkas, vietovardžių tyrėjas, tad balsavimui visada pateikiami ne tik pavadinimai, bet ir išsamūs jų aprašai.
Ryto Tamašausko Ilgatrakio pavadinimo aprašas: Ìlgatrakis, Ilgatrakio miškas, Ilgatrakių mìškas, Girelė Lančiūnavos girininkijoje. Ilgatrakio miško botaninis zoologinis draustinis Šėtos seniūnijoje.
Iš girios pavadinimo turėjęs kilti ir viensėdžio vardas Ilgatrakis, dar minimas 1942 m. Šėtos valsčiuje.
Tokiu keliašakniu vardu seniausias paliudijimas iš 1583 m. – Dotnuvos dvaro pieva *Ilgatrakis. Galbūt iš tų pačių vietų ir 1935-ųjų Ìlgas trakas – 2 ha lygi aikštelė Dotnuvos girininkijoje, seniau šienaujama.
Anciškio parapijoje 1842 m. užrašytas užusienis *Ilgatrakis. Toks gyvenamosios vietos pavadinimas sakytų, kad dvaro ar kaimo žemės gabalas buvęs valdų pakraštyje, miške, atsiradęs per Valakų reformą XVI a. viduryje. Užvalkių kaimui (Taučiūnų apyl.) 1935 m. priklausė pieva Ilgatrakiai, besišliejusi šalia valdiško miško.
Pavardintų dūrinių pirmasis dėmuo kilęs iš lietuvių kalbos žodžio ìlgas „kas tęsiasi į ilgumą, tolį (erdvėje)“. Trãkas skaitytinas kaip „kirtimas; atvira, iškirsta miško vieta; pakilesnė vieta miške“.
Su pastaruoju dėmeniu daug žemės vardų, pvz., miškų: Trakūmiškis, Trakų miškas prie Šlapaberžės, Trakų miškas Jonušavos žemėse, Trakẽliai Bublių k. (prie Taučiūnų), Trakai – Ruminiuose (Dotnuvos apyl.), Jaugielkos ir Šulaičių k. (Krakių sen.).
Dar keli įdomesni sudurtiniai pavadinimai: Galatrãkai pieva Nociūnuose, Galùtrakis krūmai Surviliškyje, Pustãtrakis aikštelė miško viduryje, Dotnuvos girininkijoje („stovėjo metiežnikas, smarkiai numindžiojo, tad miškas ir dabar nenori augti“, 1935 m.), PustãtrakisMeironiškėlių ir Špitolpievio k. pieva (Krakių sen.).
Tokie ir panašūs vardai atsirasdavę iškirstuose ir išdegintuose miškuose, kai kur miškų kirtimuose, skynimuose. Dar Skynimaĩ miško vieta Bučiūnų k. (Labūnavos apyl., „buvo iškirstas miškas, išaugo jaunuolynas“), Skynimaĩ, Skýnimas pieva Užžartėlės k. (prie Truskavos, „švarus, be krūmų“), Skýnimai arimas ir pieva Svilių k. (Josvainių sen., „seniau ten buvęs miškas“).
Išdeginti miškų plotai galėtų būti ir lydiminės žemdirbystės pėdsakai. Tai primindavę *Lydiškiai – gamtinė riba Urnėžių k. 1816, 1817 m. (prie Dotnuvos), *Lydimai vieta į šiaurės rytus nuo Labūnavos pažymėta vieta 1855 m. žemėlapyje, Lidžiupis miškas, pieva ir kalnas 1935 m. Užvalkių k. (Taučiūnų apyl.).
