Parko vertybės
Ventos regioninio parko svarbiausios vertybės yra susijusios su Ventos upės slėniu. Tai jame esančios atodangos, griovos, raguvos, eroziniai atragiai – raiškūs, siauri stačių šlaitų gūbriai.
„Papilės miestelio ne tik unikalus kraštovaizdis, bet ir daug lankytinų objektų, kurie laukia lankytojų. O pagrindinis kelrodis, nurodantis, ką verta pamatyti Papilėje – Jūrakalnio geologinis pažintinis takas“, – pratarė Ventos nacionalinio parko grupės patarėjas Ramūnas Dulinskis.
Ten pat, prie Jurakalnio geologinės atodangos ir atragio, stovi 15 metro aukščio apžvalgos bokštas. Iš jo atsiveria vaizdai į išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį, Papilės I ir II piliakalnius, Juozapo bažnyčią, penkiolikakamienę liepą.
„Vaikams labai patinka virš Ventos kabantis bezdžionių tiltą. Jis buvo pernai rudenį kapitaliai atnaujintas, tad šiemet netrūksta norinčių ant jo pasiūbuotti“, – patikino Ramūnas.
Vis dėlto labiausiai lankytojams patrauklus yra atragis – unikalus objektas. Vasarą savaitgaliais ant jo užkopia po 500–600 žmonių.
„Po paviršiniu juodžemiu glūdi juros periodo uolienos. Tai – geologinis paminklas, kurio kasinėti negalima, tačiau norintiems pasikapstyti po praeitį tai galima padaryti kasinėjant Papartynės atodangą.
Tuo tarpu Jurkalnės atodanga yra lyg gyva. Būna, kad lietus ją nuplauna, bet ant viršaus esantis juodžemis nuslenka ir uždengia uolienas.
Jos susiformavo maždaug prieš 170–180 mln. metų. Mes tai tiksliai žinome, nes mokslininkai jų amžių nustatė pagal vandens gyvūnų – amunitų – fosilijų sluoksnius uolienose. O tyrinėti šios vietos – juros periodo uolienų – mokslininkai buvo suvažiavę iš viso pasaulio“, – kalbėjo Ramūnas.
Ties atodanga kelią sau prasigraužęs yra bevardis upelis, kuris sausringą vasarą išdžiūsta. Užtat kai liūtys pripildo upelį vandens, šis išplauna iš po juodžemio sluoksnio juros periodo raudonos spalvos uolienų, kuriose gausu geležies.
„Mūsų parkas plyti trijuose rajonuose, bet didžioji dalis – Akmenės rajone. Jame be Jurkalnio yra ir Šaltiškių molio karjeras, kuriame glūdi 230–240 mln. metų uolienos, dar senesni yra Karpėnų bei Menčių karjerai. Bet į pastaruosius lankytojai neįleidžiami – tai gamybinės zonos“, – patikino R.Dulinskas.
Išskirtinės ekspozicijos
Taigi Ventos regioninis parkas unikalus tuo, kad jame išliko juros periodo gyvūnų, įskaitant dinozaurus, liekanų.
Vaikų ir suaugusiųjų smalsumą patenkina ir į daugybę klausimų apie išlikusią istoriją atsako modernaus lankytojų centras, kuriame įrengta speciali ekspozicija su dinozaurų laikus primenančiais eksponatais.
Vaikščiojant po ekspozicija žvilgsnis kliūva už įvairių fosilijų – įspūdingų amonitų kriauklių, kalmarų protėvių kiautų.
Lankytojų centras įdomus įvairaus amžiaus lankytojams, nes yra modernus ir šiuolaikiškas. Lankytojus traukia įdomūs informaciniai terminalai ir interaktyvūs stendai. Ekspozicijoje atkuriami gamtos garsai, todėl galima pasijusti taip, tarsi laiko mašina nukeltų milijonus metų atgal.
Purvių atodanga
Akmenės rajone, Viekšnių seniūnijoje prie Ventos upės esanti Purvių atodanga unikali tuo, kad joje matomos Nemuno vidurupio kvartero nuosėdos.
Ši atodanga mena daugiau kaip prieš 35 tūkst. metų buvusius ledynmečio laikus. Šis valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas yra vienas iš nedaugelio Baltijos šalyse.
Ventos regioninio parko tikslas – išsaugoti šį Nemuno vidurupio glaciogeninių nuogulų pjūvį, atskleidžiantį atodangos struktūrą, ledyninių nuosėdų susidarymą ir regiono klimato kaitos paleogeografiją.
Pavasarį atodangą dažnai veikia upės procesai ir šoninė erozija. Vyrauja molio, dumblo, smulkaus smėlio nuosėdos. Dumble dažnai aptinkama organinių medžiagų. Kartais nuosėdinėse medžiagose aptinkama 1–2 cm skersmens akmenukų
