Madagaskaras – didelė, maždaug devynis kartus už Lietuvą didesnė sala. Ją supa galybė mažų salelių. Tad G. Eivienei pavyko aplankyti net keletą jų. Nosy Be sala nuo pagrindinės salos krantų nutolusi apie 8 kolometrus. Šioje saloje lietuvė gyveno džiunglėse, atvirame namelyje.
„Tad tikriausiai nenuostabu, kad lemūrai buvo dažni svečiai“, – juokiasi keliautoja ir tikina, kad vieta, kur jie gyveno, buvo tikrai nepakartojama.
„Tik, žinoma, nebuvome laimingi, kai po ilgos karštos dienos iki namelio reikėdavo kopti apie 7 minutes“, – prisipažino. Pasak jos, Madagaskare tikrai yra daug gražių vietų, tarp tokių – Nosy Iranja sala. Visgi Nosy Be jai pasirodė labiausiai verta dėmesio.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad Andilanos paplūdimys tikriausiai bus geriausias iš visų matytų Nosy Be“, – užsiminė keliautoja. Ji priminė, kad Nosy Be yra vulkaninė sala, tad mėgstantiesiems baltą smėlį ji gal ir nelabai patiks.
„Visgi rekomenduočiau apsistoti šioje saloje dar ir dėl to, kad iš ten patogu aplankyti norimas vietas“, – minėjo keliautoja.
Ko gero, mažiausiai lietuvę sužavėjo Sakatia sala. Pasak jos, joje ji nepamatė nieko ypatingo. Tik panardė su vėžliais, ir tiek.
Kad ir kokia įspūdinga Madagaskaro gamta, lietuvę šiek tiek glumino vietinių gyventojų skurdas.
„Man nekilo ranka fotografuoti, kaip ten varganai gyvena žmonės. Liūdniausia matyti, kad ir moterys, ir vyrai dirba vienodus sunkius darbus. Moterys dar ir vaikutį prisiriša ant nugaros ir šitaip skaldo uolas 40 laipsnių karštyje. Darbuojasi nepertraukiamai nuo ankstyvo ryto iki kol saulė nusileis. Širdis krauju apsilieja žiūrint į tokį vaizdą“, – pasakojo lietuvė.
O įdomiausia, kad vietiniai gyvenimu visai nesiskundžia, visada laimingi, draugiški ir daug šypsosi.
„Ir tai buvo pirmoji iš mano aplankytų Afrikos šalių, kur niekas neprašė išmaldos“, – stebėjosi G. Eivienė. Pasak jos, vietiniai ne tik daug šypsosi, bet ir yra labai dailių veido bruožų: išskirtinai dailūs veidai, dailios nosytės.
„O moterų laikysena – pavydėtina, mentės net susitinka viena su kita“, – detalėmis dalijosi keliautoja.
Tiems, kurie apsilankys Madagaskare, ji rekomendavo neatsisakyti, kai vietiniai paplūdimyje pasiūlys paragauti omarų.
„Kadangi tai buvusi prancūzų kolonija, maistas Madagaskare pritrenkiančiai skanus ir nebrangus. Omarų kaina čia labai nedidelė – 10–12 eurų. Bet, matyt, restoranams licencijos brangios, tad užėję į geresnį restoraną omaro galite ir negauti. Nors valgiaraštyje jie yra paminėti, bet atėjus laikui užsisakyti padavėjas jums pasakys, kad dabar ne sezonas... Tad drąsiai mėgaukitės šiuo gardumynu iš vietinių prekeivių paplūdimyje“, – patarė G. Eivienė.
Ir dar vienas keliautojos patarimas planuojantiesiems vykti į Madagaskarą – pasirūpinti vaistas nuo alergijos ir priemonėmis nuo vabzdžių.
„Mums buvo ypač baisus išbandymas smėlio musytės. Jos iškanda gabalėlį odos. Iš pradžių nieko nejauti, o naktį pradeda niežėti ir nekasyti tų vietų tiesiog neįmanoma... Klausėme vietinių, ką daryti, ir jie mums patarė naudoti aliejų su citrina. Esą išsitepus tokiu mišiniu musytės nesugebės iškąsti odos... Bet kokiu atveju tikrai reikia turėti vaistų nuo alergijos, kurie padės išvengti to baisaus niežulio“, – patarė lietuvė.
