Specialistai įspėjo: maudykitės ne upėse, o ežeruose arba jūroje

Vasaros karščiams aplankius Lietuvą, iškilo grėsmė upėms – jos taip išseko, kad vandens lygis galbūt atsikurs tik rudenį, mat didesnio lietaus rugpjūčio mėnesį nenumatoma. O sumažėjus vandens kiekiui ne taip gerai atsiskiedžia teršalai ir nuotekos.

Specialistai įspėjo: maudykitės ne upėse, o ežeruose arba jūroje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Specialistai įspėjo: maudykitės ne upėse, o ežeruose arba jūroje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vandens tyrimų duomenys Jūros upės maudykloje ties Taurage.
Vandens tyrimų duomenys Jūros upės maudykloje ties Taurage.
Vandens tyrimų duomenys Lėvens maudykloje ties Panevėžiu.
Vandens tyrimų duomenys Lėvens maudykloje ties Panevėžiu.
Vandens tyrimų duomenys Neries maudykloje ties Valakupiais Vilniuje.
Vandens tyrimų duomenys Neries maudykloje ties Valakupiais Vilniuje.
Neries pakrantė Vilniuje.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Neries pakrantė Vilniuje.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Lietuvoje šiuo metu 30 proc. vandens telkinių yra pasiekę gerą arba labai gerą kokybę.<br>V. Balkūno nuotr.
Lietuvoje šiuo metu 30 proc. vandens telkinių yra pasiekę gerą arba labai gerą kokybę.<br>V. Balkūno nuotr.
Upėse įrengtose maudyklose pavojingų mikroorganizmų kiekis neviršijo leistinos normos ir maudytis juose buvo leidžiama.<br>V. Balkūno nuotr.
Upėse įrengtose maudyklose pavojingų mikroorganizmų kiekis neviršijo leistinos normos ir maudytis juose buvo leidžiama.<br>V. Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Šarūnas Meškys

2015-08-06 17:57, atnaujinta 2017-10-21 17:55

„Daugelis mūsų upių naudojamos kaip nuotėkų priimtuvai. Tai tarsi atviros kanalizacijos šaltiniai. Tad maudytis reikėtų ežere arba jūroje“, – sakė VU Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vedėjas Julius Taminskas.

Jei nuotekos nėra išvalomos iki reikiamo lygio, o prasiskiedžia mažiau, teršalų keliamas pavojus didesnis. Pasak J.Taminsko, nereikėtų maudytis upėse bent jau žemiau nuotekų išleidimo vietų. 

Lietuvoje šiuo metu 30 proc. vandens telkinių yra geros arba labai geros kokybės. Tad jei upė yra švari, net ir sumažėjus vandens lygiui ji liks švari ir ekologinės katastrofos nebus. Tačiau išsekus nešvariai upei, teršalų ir mikroorganizmų kiekis joje gali labai padidėti.

Normų dar neviršijo

Kaip teigė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė, reikia ne tik patiems saugotis, bet ir gerbti savo upes ir ežerus bei jų neteršti.

„Žmonės maudyklose elgiasi labai nekultūringai ir patys jas teršia. Sezono pradžioje šalies vandens telkiniai būna labai švarūs ir atitinka visus reikalavimus, tačiau žmonės elgiasi taip, kad sezono pabaigoje patys bijo lipti į vandenį“, – aiškino ji.

Lėvens upėje ties Panevėžiu žarnyno lazdelių koncentracija buvo leistina, tačiau liepos 21 dieną siekė 203 ksv/100 ml ir nuo liepos pradžios buvo padidėjusi beveik 10 kartų. Žarninių enterokokų padaugėjo daugiau nei 4 kartus – nuo 14 iki 64 ksv/100 ml.

Žarnyno lazdelių ir enterokokų pagausėjimas užfiksuotas ir Žeimenos upėje ties Švenčionėliais. Vilniuje, Neryje ties Žirmūnais žarnyno lazdelių padaugėję šešis kartus. Neryje ties Valakampiais nuo birželio mikroorganizmų kiekis padidėjo net 400 kartų – nuo 2 ksv/100 ml iki 820 ksv/100 ml.

Tačiau upėse įrengtose maudyklose pavojingų mikroorganizmų kiekis neviršijo leistinos normos ir maudytis juose buvo leidžiama.

Informaciją apie maudyklų kokybę rasite čia: MAUDYKLOS

Upių vandens lygis krinta kasmet

Įprastai kiekvienais metais vasaros pabaigoje upės nusenka. „Kol kas šie metai nėra išskirtiniai. Didelių neigiamų padarinių neturėtų būti. Toks yra gamtos ciklas – vieni metai būna labai drėgni, prisikaupia vandens, vėliau keleri metai būna sausesni ir tas vanduo išgaruoja“, – aiškino J.Taminskas

Pirmoji šiųmetės vasaros pusė buvo šalta, tačiau visiškai nelietinga, tad tikėtina, kad metai bus sausi. „Vis dėlto dėl kritulių netolygumo skirtinguose Lietuvos regionuose upės senka skirtingai. Pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje esančios upės nusekusios labiausiai“, – sakė specialistas.

Upės – ne tik iš lietaus

Kaip portalui lrytas.lt teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis, upes maitina ne tik lietaus vandenys. Maždaug 56–58 proc. jų vandens sudaro požeminiai vandenys, per ilgą laiką susikaupę paviršiniame grunte. „Katastrofos kol kas nėra, bet prognozės blogos. Teks dar ilgai laukti lietaus, o vandens upėse vis mažės“, – aiškino A.Kajutis.

Specialistas pabrėžė, kad labiausiai nukenčia tos upės, į kurias mažiausiai priplūsta gruntinio vandens. Tai upės, tekančios per molingą gruntą, priemolį.

„Pavyzdžiui, Nevėžio baseinas, Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvoje esantys upių baseinai. Jei upė teka per smėlinį paviršių, toks gruntas veikia kaip kempinė – gerai sugeria ir po truputį atiduoda. Pavyzdžiui, Žeimena, Merkys, Ūla dėl sausros nukenčia mažiausiai“, – sakė jis.

Mažiau vandens, daugiau teršalų

Natūralus vandens nuotėkis upėse negali pasidaryti pavojingas gamtai ar žmogui. Tačiau jei įsiterpia pats žmogus, pažeidžiama ekosistema. Tuomet užterštumo iš aplinkos poveikis kelia daugiau pavojaus nei įprastai.

„Jei vanduo išvalomas tinkamai, neturėtų patekti aplinkai ar žmogui kenksmingų medžiagų. Tačiau jei neišvalomas, patenka daug organinių medžiagų iš buitinių nuotekų, sunkiųjų metalų, kancerogeninių medžiagų“, – sakė Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovas J.Taminskas,

Didžiausias žmogui kylantis pavojus upėse yra biologinis užterštumas – bakterijos ir mikroorganizmai. Ypač – upės dalis žemiau nuotekų. „Ten gyviesiems organizmams rizika didžiausia“, – sakė J.Taminskas.

Didėja gaisrų grėsmė

Specialistas pasakojo, kad anksčiau vasaromis upių vandens lygis taip žemai nenukrisdavo, dažniau būdavo poplūdžių, upės išsiliedavo iš krantų. „Pakrantėse dėl to formuodavosi natūraliai užliejamo pievos“, – tikino J.Taminskas.

Lietuva yra tokioje geografinėje zonoje, kad jeigu nebūtų žmogaus, viskas užaugtų mišku, bet tik ne užliejamose pievose. „Poplūdžiai ėmė retėti ir teritorija, kur buvo užliejamos pievos, sumažėjo. Tai dėl klimato kaitos prarandame tas svarbias užliejamų pievų buveines“, – sakė J.Taminskas.

Galima daryti prielaidą, jog dėl žemo vandens lygio, jei jis toks bus ilgai, ištuštės dirvožemio ir gruntinio vandens atsargos. „Jei išsausės durpynai, durpinės pievos, išaugs ir gaisrų pavojus“, – įspėjo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar galiausiai bus pastatytas Nacionalinis stadionas?