Nemunas Kaune jau primena vos srovenantį upelį. Garsioji „Žalgirio“ arena, iškilusi Nemuno saloje, atrodo tarsi stovėtų sausumoje.
Kauno marios taip pat gerokai nusekusios. Tai kenkia ne tik gyvūnijai, augmenijai, bet ir garsiosioms atodangoms.
Vyresni kauniečiai prisimena, kad panaši situacija buvo tik prieš kelis dešimtmečius, kai dėl nusekusio vandens beveik buvo matyti marių užlietų kaimų stogai.
Miestiečiai mano, kad nusekę išskirtiniai vandens telkiniai gadina Kauno įvaizdį. Biologai teigė, kad per žemas vandens lygis kenkia ir aplinkai. Specialistų nuomone, padėtis pagerėtų, jei Nemune būtų įrengtos patvankos.
Arena atsidūrė sausumoje
„Tai kur ta sala ir kam tie milžiniški tiltai, vedantys į „Žalgirio“ areną? Atrodo, kad ji stovi ne vandens apsuptame žemės lopinyje, o sausumoje, per kurią vos vos srovena kažkokios nuotekos“, – stebėjosi į Kauną atvykęs ir didingai saloje iškilusią areną panoręs pamatyti vilnietis Rimantas Švedas.
Miesto svečias teisus. Pažvelgus į Nemuno salą, kurioje pastatyta arena, atrodo, kad ją nuo sausumos skiria tik griovys ir siauras vos srovenantis upeliukas.
Didžioji dalis Nemuno salos kanalo apžėlusi ar apnešta dumblu. Net vandenyje besiturškiančios antys ten ne plaukioja, o laksto drėgnu upės dugnu.
Kenkia ir miesto įvaizdžiui
Nemune ties „Žalgirio“ arena žvejojantys kauniečiai tvirtino, kad šią vasarą upių tėvą ne vienoje miesto vietoje galima kone perbristi. Kiek mažiau sausra paveikė Nerį, tačiau ir jos vandenys gerokai nusekę.
Kaunietis architektas Audrius Valiukevičius įsitikinęs, kad dėl nusekusių upių miestas patiria įvairiapusės žalos.
„Metų metus svajojame apie pramoginę laivybą mieste, tačiau dėl seklių upių vagų ji nesiplėtoja. Todėl verslininkai nelinkę į šią sritį investuoti, ir miestas praranda pajamas“, – sakė architektas.
Kaunietis taip pat mano, kad nusekusios upės kenkia net ir miesto įvaizdžiui.
„Kauniečiai didžiuojasi, kad gyvena Nemuno ir Neries santakoje, kad per miestą teka dvi upės. Tačiau išskirtine gamta pasigėrėti į Kauną atvykę turistai, pamatę pelkėjančias upių vagas, turi nusivilti.
Ypač tai akivaizdu žvelgiant į Nemuno salos prieigas“, – sakė A.Valiukevičius.
Marias jau galima apeiti
Praėjusios vasaros sausra paveikė ir dar vieną kauniečių pasididžiavimo objektą – Kauno marias. Didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys taip pat nusekęs. Marių pakrantės, kurias anksčiau dengė vanduo, dumblinos ir primena pelkę. Kauniečių mėgstamoje pakaunės Girionių gyvenvietės poilsiavietėje marių vanduo nuo kranto pasitraukęs 300 ar daugiau metrų.
„Dabar marias galima apeiti palei pat vandenį, nes jis daugelyje vietų gerokai nusekęs“, – teigė mariose dažnai žvejojantis Žiegždrių gyventojas Liudas Tereikis.
Bijo, kad marios virs bala
Prie Kauno marių jachtklube dirbantis Vaclovas Navickas prisiminė, jog panaši padėtis buvo susidariusi prieš kelis dešimtmečius.
„Mariose, netoli Kauno hidroakumuliacinės elektrinės, po vandeniu yra kalnagūbriai. Prieš kelis dešimtmečius dėl nusekusio vandens jie buvo iškilę į paviršių. Kai kurie žmonės iki jų nubrisdavo ir atrodė, kad vaikšto vidury marių“, – pasakojo vyras.
Marių pakrančių gyventojai svarstė, kad jei nebus imtasi kokių nors priemonių, Kauno marios ilgainiui gali virsti bala. Jiems įtarimų sukėlė ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės veikla.
„Gal elektrinė sulaiko iš Nemuno atitekantį vandenį, todėl marios ir nusekusios“, – abejonėmis dalijosi L.Tereikis.
Susidarė ilgas atabradas
Kauno marių regioninio parko biologas Giedrius Vaivilavičius pripažino, kad vasaros karščiai paveikė ne tik upes, bet ir Kauno marias.
Specialistas taip pat yra girdėjęs, kad šis didžiulis dirbtinis tvenkinys prieš kelis dešimtmečius buvo labai nusekęs. Vyresni žmonės jam yra tvirtinę, kad net buvo matyti marių užlietų kaimų pastatų stogai.
2012 metais dėl Baltarusijos hidroelektrinėje vykusių darbų Kauno marios taip pat kentėjo nuo per mažo vandens lygio.
„Dabar vanduo ir vėl nusekęs. Vietomis atabradai tęsiasi iki pusės kilometro“, – sakė G.Vaivilavičius.
Vandens stygius kenkia
Biologas teigė, kad per žemas vandens lygis marioms kenkia.
„Per sekliose vietose, kurios ankčiau buvo užsemtos, žūsta moliuskai, žuvų mailius. Dėl to susidaro visa grandinė neigiamų padarinių. Ne tik žmonės pagauna mažiau žuvies. Maisto sumažėja ir paukščiams. Tai veikia ir aplink marias gyvenančius gyvūnus bei augmeniją“, – pasakojo G.Vaivilavičius.
Vienas iš paskutinių specialistam nerimą keliančių reiškinių – visai išnykę aplink marias gyvenę paukščiai tulžiai.
„Mokslininkai tiria, kodėl taip atsitiko. Kol kas atsakymų tik ieškoma. Tačiau vienas iš veiksnių gali būti per daug nusekęs marių vandens lygis“, – sakė G.Vaivilavičius.
Per silpni Kauno marių vandens potvyniai ir atoslūgiai kenkia ir garsiosioms marių atodangoms. Specialiai pasigrožėti jomis atvyksta ne tik kauniečiai, bet ir turistai iš Lietuvos bei kitų šalių.
„Atodangos yra mūsų regioninio parko ir Kauno marių vizitinė kortelė. Tačiau per žemas vandens lygis joms kenkia“, – sakė G.Vaivilavičius.
Biologas paaiškino, kad atodangų šlaitai kartkartėmis turi nušliaužti, kad atsinaujintų. Kai vanduo nusenka, neskalauja atodangų, jos pamažu ima užželti, o tai negerai.
Tikino, kad elektrinė vandens nesulaiko
Valentinas Neviera
Bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas
„Vandens lygį Kauno mariose reguliuoja Kauno Algirdo Brazausko hidroakumuliacinė elektrinė. Šiuo metu Nemunu atiteka palyginti mažas kiekis vandens. Todėl elektrinė jį visą praleidžia į marias.
Vandens lygis matuojamas kasdien. Jei vandenį elektrinės darbuotojai sausros metu bandytų sulaikyti, tektų mokėti baudas už gamtai padarytą žalą. Mūsų ir elektrinės darbą nuolat prižiūri Kauno aplinkos apsaugos agentūra.
Tačiau tiek Nemunas, tiek marios tikrai nusekę, nes stinga lietaus. Normalus Nemuno lygis turėtų būti 200 kubinių metrų per sekundę. Mažiausiai – 120 kubinių metrų per sekundę. Prieš savaitę jis tesiekė 80 kubinių metrų per sekundę. Šios savaitės pradžioje šiek tiek pakilo – peržengė 90 kubinių metrų per sekundę lygį. Todėl vanduo yra nusekęs ir mariose.
Pernai panaši situacija buvo susidariusi rugpjūtį. Tačiau sausra tęsėsi tik ne visą mėnesį ir netrukus vandens lygis padidėjo.
Sausringi metai, kai Nemunas ir marios labai nuseko, buvo tik 1992 metais“.
Padėtis pagerėtų pastačius patvankas
Kauno miesto administracijos direktorius Gintaras Petrauskas ir Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas praėjusią savaitę kreipėsi į Seimą su pasiūlymu keisti įstatymą, kuris draudžia upėse statyti patvankas.
Specialistai teigė, kad keleivinė ir krovinių gabenimo laivyba Nemune apmirusi jau keletą metų, nes laivybai Nemunas per seklus. Šiemet sausros metu jis dar labiau nuseko. Situacija pasikeistų, jei upėse būtų leidžiama statyti patvankas.
Tai daryti draudžiantis įstatymas buvo priimtas 2004 metais. Tada buvo baimintasi, kad pastačius dideles patvankas bus užliejamos pievos, nukentės ūkininkai, ekologija.
Tačiau A.Ivanauskas įsitikinęs, kad Nemune pastatytos iki 3 metrų aukščio patvankos grėsmių nei gyventojams, nei gamtai nesukeltų. Jas Kaune planuojama statyti dviejose vietose – prie Marvelės ir prie Panemunės pėsčiųjų tilto.
Tokia praktika upėse statyti patvankas gyvuoja daugelyje pasaulio miestų ir padeda ne tik laivybai, bet ir suteikia vizualinio išskirtinumo. Jose dažnai įrengiamos rekreacinės zonos, jos tampa gyventojų traukos centrais.
Pastačius patvankas ketinama įrengti daugiau laivų galinčią aptarnauti prieplauką ties Vytauto Didžiojo bažnyčia, taip pat įrengti prieplaukas Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos bei Neries upės žiotyse ties Kauno pilimi.
Sutvarkius Nemuno salos kanalą, atsirastų galimybė numatyti laivų laikymo vietas, įrengti žiemos uostą bei prievažą prie Marvelės krovininės prieplaukos.
