1. Mitas. Žemės atmosferos temperatūra jau pasiekė visų laikų rekordą
Tolimoje praeityje Žemės atmosferos temperatūra buvo kur kas aukštesnė – net ir už ekstremaliausius visuotinio atšilimo scenarijus, kurie mūsų laukia šimtmečio pabaigoje. Prieš 50 mln. metų, eocenos epochos metu, planetos atmosferos temperatūros vidurkis buvo 10 laipsnių Celsijaus aukštesnis negu dabar. Tuo metu miškai vešėjo nuo pat Šiaurės ligi Pietų ašigalio, Arkties zonoje gyveno į krokodilus panašūs plėšrūnai, buvo gausiai paplitę voverės dydžio graužikai, o palmės stypo dabartinėje Aliaskoje.
Nepaisant šiuo metu fiksuojamo klimato atšilimo, tokie atmosferos šiltėjimo periodai buvo ir prieš tūkstančius, ir prieš milijonus metų. „Esmė yra ne kiek laipsnių pakilo Žemės temperatūra, o tai, kad 1 laipsniu Celsijaus ji pakilo vien per pastaruosius 100 metų“, – teigė profesorius Adamas Scaife'as iš Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos.
Kai mokslininkai ieško priešistorinių archeologinių klimato šiltėjimo faktų, dažniausiai atradimai būna susiję su anglies dvideginio kiekio padidėjimu atmosferoje. Jį įprastai sukeldavo vulkaninis aktyvumas. Požymiai apie staigius klimato temperatūros pokyčius dažniausiai atskleisdavo ir faktą apie masinį kai kurių gyvybės rūšių išnykimą.
Vis dėlto šiuo metu vykstantį klimato atšilimą ir anglies dvideginio kiekį atmosferoje lemia ne vulkanų, o žmogaus veiklos aktyvumas.
2. Mitas. Pasaulinį atšilimą nulemia Saulės aktyvumas
Be abejonės, Saulė prisideda prie Žemės šiltėjimo, todėl natūralu manyti, kad Saulės aktyvumo pokyčiai lemia ir greitą visuotinį atšilimą. Bet ar iš tiesų pokyčiai Saulėje gali sukelti globalinį atšilimą? Mokslininkai tuo abejoja.
Saulės aktyvumo ciklas kartojasi kas 11 metų, tuo metu planetos šiltėjimo procesai įprastai tęsiasi tūkstantmečius. „Jei pažiūrėtumėte į daugiamečius atmosferos temperatūros rodiklius, Saulės aktyvumo metais pastebėtumėte tik labai mažus pokyčius, – teigė Jo Haighas, astrofizikos profesorius iš Londono Karališkojo koledžo. – Ir šie pokyčiai, palyginti su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, yra nereikšmingi.“
Viso Saulės aktyvumo ciklo metu atiduodama energija kinta vos 0,1 proc. Toks pokytis, anot J.Haigho, žvelgiant į atmosferos temperatūros vidurkį, lemia 0,5 laipsnio Celsijaus svyravimus. Tad pastarąjį dešimtmetį vykęs saulės aktyvumo silpnėjimas turėjo pristabdyti ir atmosferos šiltėjimo procesą. Tačiau tik ypač stiprus Saulės aktyvumo sumažėjimas galėtų bent šiek tiek sulėtinti visuotinio atšilimo tempą.
„Nuspėti, koks bus Saulės aktyvumas, neįmanoma, tad to sieti su globaliniu atšilimu nereikėtų“, – sakė jis.
3. Šylant klimatui prasidės gamtos anomalijos
Potvyniai, kurie vargino Jungtinę Karalystę prieš kelerius metus, visuomenę paskatino tikėti, kad tokias gamtos anomalijas lemia visuotinis atšilimas. Audros, 2013–2014 metais užklupusios JK, lėmė tai, kad gruodžio ir sausio laikotarpis buvo drėgniausias nuo pat 1876-ųjų. Tačiau taip jau nutinka, kad vieni metai būna sausesni, karštesni ar drėgnesni negu kiti.
„Teigti, kad klimato atšilimas kaltas dėl vieno ar kito hidrometeorologinio reiškinio, būtų keista. Tačiau galima nuspėti, koks reiškinys yra labiau tikėtinas“, – teigė profesorius A.Scaife'as. Anot jo, klimato atšilimas gali lemti ne anomalijas, o jau esamų gamtos reiškinių tikimybę.
Pamatyti, kaip klimatui šylant keičiasi temperatūra, labai paprasta. Temperatūrų pokyčių diapazonas užima vis naujas zonas matavimų skalėje. Tačiau tai tik dar labiau apsunkina galimybę nuspėti gamtos procesus. Pavyzdžiui, šylant orui, tikėtina, kad ims garuoti daugiau vandens, o tai lems daugiau kritulių kai kuriose planetos vietose. Ir tai tėra tik užuomina, kad lietingų dienų gali padaugėti, nors didesnių kritulių kiekio dar nėra užfiksuota.
4. Mitas. Tirpsta Antarktidos ledynai
Remiantis naujausiais palydovų duomenimis, Antarktidos krantus skalaujančiame Pietų vandenyne užfiksuotas rekordiškai didelis ledo plotas. Tikėtina, kad Antarktidos ledas yra tvirtas ir pastovus, o tai gali paneigti faktą, neva dėl šiltėjančio klimato tirpsta ledynai. Mokslininkai sako, kad tokiuose teiginiuose gali būti ir tiesos, ir melo.
Pirmiausia nėra būdų, kaip išmatuoti Antarktidos ledynų storį po vandeniu. „Ledo tūris Antarktidoje gali būti sumažėjęs, o mes to tiksliai nežinome“, – sakė Andy Shepherdas, Žemės tyrimų profesorius iš Lidso universiteto. Antra, nors Antarktidoje stebimas ledo ploto didėjimas, Arktyje jo tirpimas yra gerokai didesnis ir reikšmingesnis. „Žvelgiant iš klimato perspektyvos, šis ledo augimo ir tirpimo balansas abiejuose poliuose yra blogas“, – teigė A.Shepherdas.
Be to, manoma, kad suplonėjęs ozono sluoksnis Pietų pusrutulyje gali lemti atmosferos šalimą Antarktidoje, taip sukeldamas maišaties stebint globalinio atšilimo procesus. Tačiau jei klimato šiltėjimo procesai nesustos, Antarktidos ledynai ims tirpti ir tai jau bus pastebima.
5. Dėl klimato pokyčių išnyks žmonija
„Jokia kita problema nekelia tokios grėsmės ateities kartoms kaip klimato kaita“, – 2014 metų sausį sakė JAV prezidentas Barackas Obama. Šis teiginys susijęs su tais pačiais metais paskelbtu Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nuosprendžiu, jog šiltėjanti atmosfera ir klimato pokyčiai ateityje nulems didžiulius pokyčius sveikatos, ekonomikos ir maisto pramonės srityse.
Tačiau nėra jokių įrodymų, kad žmonijai gresia išnykimas. Net jei išsipildytų patys niūriausi, apokaliptiniai scenarijai, kai dalis planetos taptų nebetinkama gyventi, žmonija vis vien sugebėtų išlikti. Tai patvirtina faktas, kad žmogus yra prisitaikęs gyventi bet kurioje geografinėje zonoje ir įvairiausiose klimato sąlygose – nuo dykumų iki amžinojo įšalo žemių.
„Mes, kaip ir piktžolės, esame puikiai prisitaikę išlikti, – teigė geofizikos profesorius Markas Maslinas iš Londono universiteto koledžo. – Jeigu mirtinos užkrečiamosios ligos, marai ir karai, per visą istoriją nusinešę milijonų žmonių gyvybę, tik šiek tiek pakoregavo žmonijos gyventojų skaičių, tai reiškia, kad mus iš tiesų sunku išnaikinti.“
Klimato kaita gali pakeisti žmonių gyvenimo įpročius, tačiau kad visiškai išnaikintų, reikia kur kas didesnės jėgos negu šylanti atmosfera.
Parengė Šarūnas Meškys
