Filmas sukurtas siekiant supažindinti visuomenę su Tyrulių pelkės gamtinėmis vertybėmis ir vykdomu projektu, kurio metu siekiama pagerinti buveinių sąlygas šioje teritorijoje perintiems didiesiems baubliams ir švygždoms, bei migracijų metu apsistojančioms pilkosioms gervėms. Tai tikslingai Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje saugomos paukščių rūšys, kurių dėka teritorija turi specialiosios paskirties saugomos teritorijos statusą ir priklauso Europos saugomų gamtinių teritorijų tinklui Natura 2000.
Tyrulių pelkė – unikalus pelkinių ekosistemų kompleksas Lietuvoje, savo užimamu plotu nusileidžiantis tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Tai didžiausias išeksploatuotas pelkinis kompleksas Lietuvoje su kadaise buvusia didžiausia šalies žemapelke. Bendras buvusių pelkynų plotas užima apie 4700 ha, pramoniniu būdu naudotas plotas sudaro 3773 ha. Nepaisant kelis dešimtmečius vykdytos intensyvios durpių gavybos, šios teritorijos gamtosauginė vertė ir šiuo metu yra gana didelė. Dabar nenaudojamose durpyno dalyse stebimi pelkės renatūralizacijos procesai, todėl tikimasi, kad įgyvendinus tikslingas gamtotvarkos veiklas, tokias kaip atvirų buveinių formavimas, hidrologinio režimo atkūrimas ir sumedėjusios augalijos šalinimas, įvairių pelkinių buveinių atsikūrimas paspartės.
Lietuvos ornitologų draugijos kartu su partneriu UAB Didysis tyrulis vykdomo projekto metu siekiama įgyvendinti keletą skirtingų gamtotvarkos priemonių, kurios formuoja pelkinėms buveinėms būdingas kraštovaizdžio savybes bei užtikrina tinkamas sąlygas pelkinių buveinių atsikūrimui. Šių tikslų siekiama buvusiuose atviruose pelkės plotuose šalinant sumedėjusią augaliją ir tankius nendrių sąžalynus, kurie stelbia kol kas palyginti negausią pelkių augaliją. Paraleliai su šiomis priemonėmis, kai kuriuose buvusios Tyrulių pelkės plotuose, atkuriamas pelkėdarai palankus drėgmės režimas.
Šiuo metu jau yra parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis suderintas Tyrulių pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projektas, kuris 2015 m. rudenį pradėtas praktiškai įgyvendinti pirmuosiuose atkuriamuose sklypuose. Nuo projekto pradžios (2013 m. rugsėjo) sumedėjusi augalija ir tankūs nendrynai pašalinti jau daugiau kaip 380 ha plote. Šie darbai apėmė ir jau pakankamai užmirkusias buveines, kuriose tankūs nendrynai ir įsigalinti sumedėjusi augalija labai stelbė vietinius pelkės augalus, ir sausus durpyno plotus, kuriuose nukasus durpes, likęs gruntas išliko pernelyg sausas. Šiuose plotuose pašalinus sumedėjusius augalus pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai.
Vykdomos gamtotvarkos priemonės siekia ne tik sudaryti tinkamas sąlygas pelkėms būdingų augalų bendrijų įsikūrimui ir įsitvirtinimui, bet tuo pačiu gerina ar net sukuria sąlygas saugomoms paukščių rūšims. Vykdant paukščių stebėseną nustatyta, kad visų Tyrulių PAST saugomų paukščių rūšių vietinės populiacijos nuo projekto pradžios pagausėjo, pavienės poros įsikūrė naujai sutvarkytose buveinėse. Pažymėtina, kad didžiųjų baublių gausumui teigiamos įtakos turėjo ir tikslingas tvenkiniuose augančių nendrynų tvarkymas, kuomet vientisi dideli tankių nendrynų plotai buvo suskaidyti į mažesnius fragmentus išpjaunant juose tam tikro pločio juostas. Ši, tarptautiniu mastu gana plačiai naudojama praktika, Tyruliuose taip pat pasiteisino.
Pelkinių buveinių atkūrimas pasaulyje šiuo metu sulaukia itin didelio gamtosaugininkų ir visuomenės dėmesio, nes pripažįstama, kad pelkės yra vienintelės gamtinės buveinės, kurios iš pelkinių augalų liekanų besiformuojančiame durpių klode geba tūkstančiams metų „užrakinti“ didžiulius iš atmosferos asimiliuojamus anglies kiekius. Džiugu, kad Tyrulių pelkės atkūrimas taip pat susijęs su šiuo labai reikšmingu ir itin aktualiu kovos su globalia klimato kaita aspektu.
