Anot pranešimo, vizitinės šalies kortelės – Gedimino kalno
– šiaurinis šlaitas ėmė slinkti, nes dirvožemis atitirpo ir
įmirko, o po juo esantis gruntas dar buvo likęs įšalęs.
Padėtį vasario 2 ir 5 dienomis vertino Lietuvos geologijos
tarnybos darbuotojai su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir
Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais. Penktadienį jie
apžiūrėjo vakarinę šlaito dalį, kur 50 metrų pločio ruože
toliau deformuojasi žemės paviršius ir randasi nuošliaužos bei
plyšiai grunte.
Pasak Geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, palyginti su
vasario 2-ąją atliktos apžiūros rezultatais, akivaizdžiai matyti,
kad grunto masyvai pasislinko šlaitu žemyn 0,2–0,5 metro ir
atsirado naujų plyšių bei tuštumų, ypač viršutinėje
geotekstile ir velėna padengtoje šlaito dalyje. Dėl to šis šlaito
ruožas yra labai nestabilus.
Šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai
sutvirtinti mediniais kuolais. Taikyti kitokių priemonių, J.Satkūno
teigimu, šiuo metu netikslinga, nes nėra ištirtos šlaito
inžinerinės geologinės sąlygos.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė BNS
yra sakiusi, kad Gedimino kalnui reikia nuolatinio dėmesio ir tam
turėtų būti nuolat skiriama lėšų. Jam kenkia ne tik oro
sąlygos, bet ir vibracija.
„Kalnas nebuvo laiku sutvirtintas, kalną reikėjo sutvirtinti
prieš Valdovų rūmų statybą, reikėjo kažkuo užpildyti ten
esančius tunelius, karo metais padarytus. Kadangi tas nebuvo
padaryta, atėjo laikas, kada nuo vibracijos tiesiog tie rąstais
grįsti tuneliai sugriuvo, nebeatlaikė rąstai. Todėl teko nuimti
visus medžius nuo kalno, nes nuslūgus žemei išlindo medžių
šaknys“, – pernai spalį teigė B.Kulnytė.
Medžiai nuo Gedimino kalno baigti šalinti 2013 metais.