Gautas rezultatas – itin tikslus aktualaus kalvos fragmento paviršiaus „taškų debesis“, kurį sudaro 19 milijonų taškų. Iš jo bus sukurtas skaitmeninis Gedimino pilies kalno modelis, tačiau jau dabar nustatytas nuošliaužos tūris, tai yra 12 kubinių metrų grunto. Be to, nušliaužusiame grunte pastebėtas artefaktas – maždaug krepšinio kamuolio dydžio granitinis patrankos sviedinys, rašoma pranešime spaudai.
Matavimo darbus atliko UAB „GeoNovus“ kartu su Lietuvos geologijos tarnybos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrikas“ atstovais.
Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas teigė, kad, atliekant tokius tyrimus, galima matyti kiekvieną kalne esantį kupstą ar įtrūkį bei identifikuoti lėtai pradedančias slinkti šlaito dalis.
„Įmanoma ankstyvoje stadijoje pastebėti tas šlaito paviršiaus vietas, kurios pradeda deformuotis. Tai leidžia reaguoti prevenciškai, – pirmiausia, imtis saugumo priemonių tiek kalno lankytojų, tiek statinių atžvilgiu. O jau tuomet, identifikavus pavojingus kalno segmentus, reikia kiekybiškai įvertinti šlaitų pastovumą ir stabilizavimo projektų sudarymo darbų“, – aiškina V. Mikulėnas.
Analogišką tyrimą planuojama pakartoti po kelių savaičių tam, kad būtų galima palyginti skenerio pagalba sukurtus du kalvos šlaito modelius ir nustatyti net menkiausius pokyčius žemės paviršiuje.
