Užtvankos – tiksinčios vandens bombos

Lietuvoje yra daugybė avarinės būklės užtvankų, kurioms sugriuvus gresia didelės nelaimės.

Dalis Lietuvos užtvankų yra bešeimininkės ir jų būklė, deja, yra praščiausia.<br>D.Umbraso nuotr.
Dalis Lietuvos užtvankų yra bešeimininkės ir jų būklė, deja, yra praščiausia.<br>D.Umbraso nuotr.
Nelaimės vietoje Krekenavoje liko asfalto ir medžių nuolaužos. Tvenkinio dugnas išdžiuvo.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Nelaimės vietoje Krekenavoje liko asfalto ir medžių nuolaužos. Tvenkinio dugnas išdžiuvo.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Kai Krekenavoje prieš dvejus metus sugriuvo užtvanka, vandens banga suardė asfaltą.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Kai Krekenavoje prieš dvejus metus sugriuvo užtvanka, vandens banga suardė asfaltą.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Dalis Lietuvos užtvankų yra bešeimininkės ir jų būklė, deja, yra praščiausia.<br>D.Umbraso nuotr.
Dalis Lietuvos užtvankų yra bešeimininkės ir jų būklė, deja, yra praščiausia.<br>D.Umbraso nuotr.
Dalis Lietuvos užtvankų yra bešeimininkės ir jų būklė, deja, yra praščiausia.<br>D.Umbraso nuotr.
Dalis Lietuvos užtvankų yra bešeimininkės ir jų būklė, deja, yra praščiausia.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2016-03-12 16:55, atnaujinta 2017-06-01 22:29

Dalis tokių užtvankų, pasirodo, niekam nepriklauso. Kadangi jos yra bešeimininkės, jų būklė yra prasčiausia.

Tvarko nelegaliai

Viena tokia netvarkinga ir griūvanti užtvanka yra Rokiškio rajone. Šis aštuonių metrų aukščio hidroįrenginys yra prie 3,7 hektaro dydžio tvenkinio, kurį nuomojasi netoliese gyvenantis Artūras.

Anot pono Artūro, avarinės būklės užtvanką dar labiau griauna čia gyvenantys bebrai. Kadangi užtvankos būkle gali pasirūpinti tik jos šeimininkas, žmogus ėmė ieškoti, kam ji priklauso.

Anksčiau užtvankos priklausė apskritims. Panaikinus šiuos administracinius vienetus, apskričių turtas turėjo būti perduotas savivaldybėms. Tačiau net keli šimtai jų liko bešeimininkėmis.

Ponas Artūras nerimauja, kad užtvanka prie ežero, kurį jis nuomojasi, irgi bet kada gali sugriūti. O tada pasekmės būtų skaudžios.

„Jeigu tvenkinio vanduo prasilaužtų, jis užlietų gyvenvietę, laukus, nuneštų keletą sodybų“, – prognozavo Artūras.

Žmogui labai neramu ir dėl tvenkinyje gyvenančių žuvų, tad pagal išgales rūpinasi užtvankos būkle, ją patvarko. Norėdamas užtvanką sutvirtinti, primetė akmenų, molio. Bet toks rūpinimasis šiuo įrenginiu nėra teisėtas, o ir naudos iš to nedaug – užtvankai reikalingas kapitalinis remontas.

Kaip minėta, užtvankai labai kenkia bebrai, kurių populiacija tame rajone smarkiai padidėjo. Tačiau išgyvendinti jų nepavyksta, o ir aplinkosaugininkai neleidžia to daryti.

Tad Artūras nežino, kaip pasielgti su užtvanka. Savivaldybė jos netvarko – esą tai ne jos turtas, o pačiam jos remontuoti nepriklauso. Žmogus bandė pagalbos ieškoti ir per Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, bet ten nerado specialistų, galinčių padėti.

Turėtų pasirūpinti savivaldybė

Portalo lrytas.lt paklaustas apie bešeimininkes užtvankas, Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyresnysis patarėjas Gintautas Sabas pasakojo, kad pastarąjį kartą rimtesnė jų inventorizacija buvo atlikta kone prieš 17 metų, apie 1999-uosius. Tuo metu apskritys sudarinėjo niekam nepriklausančių užtvankų sąrašus.

„Tada kiekvienoje apskrityje buvo vidutiniškai apie 20 prastos būklės užtvankų. Kai kurias jų siūlyta tiesiog nurašyti ir nebeeksploatuoti. Nes tai buvo pernelyg nusidėvėję ir nereikalingi objektai. Kitas siūlė suremontuoti ir įtraukti į savivaldybių apskaitą“, – prisiminė pašnekovas.

G.Sabas patvirtino, kad anksčiau už užtvankų naudojimą, kontrolę ir priežiūrą buvo atsakingos apskritys. Vėliau šias funkcijas perėmė savivaldybės.

Taigi dabar matant, kad užtvanka yra pavojingos būklės, reikėtų kreiptis į savivaldybę. Joje gali būti sudaryta ekstremalių situacijų komisija, kuri ir nuspręstų, kokių prevencinių veiksmų imtis ir kaip gauti pinigų užtvankai tvarkyti.

„Užtvankas reikia prižiūrėti taip pat, kaip ir bet kokį kitą inžinerinį objektą, pavyzdžiui, tiltą: dažyti, patvarkyti atramas, jeigu jos yra pažeistos po potvynio. Tačiau tai turi daryti tik tie, kuriems tos užtvankos priklauso. Juk negalima nueiti į svetimą kiemą ir tvarkytis“, – paaiškino G.Sabas.

Pasitikslinus, ar ir bešeimininkių užtvankų tvarkymu turėtų užsiimti savivaldybės, specialistas atsakė, kad, ko gero, taip.

Jeigu savivaldybės teritorijoje esantis turtas neturi šeimininko, galima pradėti vykdyti jo pripažinimo procedūrą. Tuomet turtas pereitų į savivaldybės žinią. Tiesa, tokios turto priskyrimo savivaldybei procedūros, anot G.Sabo, paprastai trunka labai ilgai.

Nelaimių buvo ne viena

Ponas Artūras ne be reikalo nerimauja, kad sugriuvus užtvankai grėstų nelaimė. Tokių nelaimių pasitaiko kasmet, ypač per didelius pavasarinius potvynius.

Pastaroji didesnė nelaimė įvyko kone prieš dvejus metus, kai sugriuvo Panevėžio rajone prie Krekenavos Nevėžio upės esančio Bartašo tvenkinio užtvanka.

Sugriuvusi užtvanka paskandino prieplauką, suardė asfaltą, laužė pylimus ir medžius, užliejo maudyklą prie greta esančios Nevėžio upės.

Taip pat vanduo užliejo respublikinės reikšmės į Kėdainius vedantį kelią Krekenava-Burveliai, kuris laikinai tapo nepravažiuojamu, nes buvo sugadinta apie 200 kvadratinių metrų asfalto.

Gerai, kad arti nebuvo gyvenamųjų namų ir žmonės nenukentėjo, tačiau nuostolių šalinimas kainavo nemažai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.