„Kažkada čia būdavo kalnai žmonių, bet po truputį apsileido. Labai džiugu, kad yra, kas organizuoja tokias iniciatyvas, tvarko, švarina mūsų aplinką. Man tai svarbu, nes čia mano jaunystės, vaikystės ežeras. Netoli gyvenu. Šitame pliaže praleistos mano vasaros. Šiandien atėjau su sūnumi, kad jis matytų kaip tvarkoma pakrantė, ir žinotų, kad negalima šiukšlinti. Labai tikiuosi, kad šiukšlių iš ežero ištrauks nedaug“, – pasakojo renginio dalyvė.
Dalyvius į renginį subūrė aplinkosauginė iniciatyva „Būk ištikimas gamtos rėmėjas“. Jos iniciatorius „Švyturio-Utenos alus“ dar nuo ankstyvo pavasario visos šalies gyventojus aktyviai skatina rūšiuoti ir priduoti panaudotą tarą į taromatus. O kad vasaros linksmybės prie ežerų prasidėtų švariai, už priduotą tarą „Utenos alus“ pažadėjo sutvarkyti apleistą Aukštaitijos ežero pakrantę. Surinkus daugiau kaip 10 milijonų taros vienetų greičiau nei tikėtasi, įmonė ėmėsi darbų.
Interneto lankytojai nusprendė, kad atnaujinimo labiausiai trūksta Klykių pakrantei. „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas iššūkį priėmė su kaupu ir be paplūdimio, šiukšles ištraukti nusprendė ir iš ežero dugno. Kartu prie jo prisidėjo ir profesionali narų komanda.
Nors vandens temperatūra maudynėms nevilioja, įmonės vadovas R. Viršilas šalčio nepabūgo ir kartu su narais drąsiai nėrė į ežerą. Ant kranto nekantriai laimikio iš vandens laukiantys dalyviai po talkos išmėgino įvairias lauko pramogas bei paskanavo „Food lab“ mėsainiais.
Aplinkosauginę iniciatyvą palankiai įvertino ir renginio svečias Utenos rajono meras Alvydas Katinas: „Per dešimtmetį atliekų tvarkyme nueitas didžiulis kelias. Pavyzdys, kai ne tik šūkiais, bet ir konkrečiais darbais prižiūrime savo aplinką, man atrodo labai reikšmingas. Ypač, kai prie to prisideda ir verslas. Jeigu kalbame apie paprasto piliečio atsakomybę nešiukšlinti ir siekiame aukšto lygio ekologinės aplinkosaugos – toks bendradarbiavimas neišvengiamas“.
Paklaustas apie laimikį iš dugno R. Viršilas užsiminė ir apie akcijos tikslus: „Surinkau tik trečdalį maišelio. Labai švaru. Džiugu, kad ežeras pasirodė neužterštas. Suprantu, kad išvalyti jį vieną – nėra daug, bet tai svarbu kaip auklėjamoji, parodomoji priemonė. Nors tikslas, išvalyti šį vieną, mažą žemės lopinėlį iš daugelio kitų, pirmiausia, tai pavyzdys žmonėms: jeigu kažkas renka, gal nereikia ir teršti?
Ar žmonės mažiau šiukšlina, ar atsirado daugiau šiukšliadėžių, bet pastebiu, kad situacija gerėja. Ir tarp savo kolegų, darbuotojų; žmonės ateina savanoriškai, renka šiukšles. Tikėtina, kad ir jų šeimos nešiukšlins.“
Prie idėjos parodyti žmonėms, kas slepiasi ežero dugne ir taip paraginti visuomenę nepalikinėti butelių bei šiukšlių poilsiavietėse prisidėjo ir Utenos nardymo klubo vadovas Gintaras Biruta.
„Po vandeniu atėjo mintis, kad Klykių pakrantė iš miestelio pusės – labai švari, vadinasi, čia gyvena švarūs žmonės. Pusę rastų šiukšlių apėję kriauklėmis, tai rodo, kad šiukšlės buvo gan senos. Tikėtina, kad pačioje gelmėje jų rastume daugiau, nes ten jas ant ledo palieka žiemos žvejai. Kadangi turiu su kuo palyginti – vanduo čia labai skaidrus“, – nardymo patirtimi ir akcijos įspūdžiais pasidalino G. Biruta.
Tai nepaskutinė aplinkos tvarkymo iniciatyva, kurią globoja įmonė. Toliau po Lietuvą keliaus interaktyvus galvosūkių kambarys „Utenos ekodetektyvas“. Jį savo mieste išbandyti ir praktiškai prie aplinkosaugos prisidėti galės kiekvienas norintis. 10 proc. nuo dalyvio mokesčio bus skirta kitiems gamtos puoselėjimo darbams. Mobilus kambarys ant ratų po Lietuvą keliaus dar keletą metų.
