Kauniečiai dar skaičiuoja per birželio 17-osios pavakare kilusią vėtrą patirtus nuostolius.
Miesto civilinės saugos specialistai teigė, kad šį kartą labai didelių nelaimių ar nuostolių pavyko išvengti. Daugiausia darbo turėjo elektros tinklus prižiūrintys darbuotojai, ir jų darbai užtruko ilgiausiai.
Savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus tikino, kad skaudžių padarinių pavyktų išvengti, jei gyventojai labiau rūpintųsi greta namų augančiais medžiais.
Kad kauniečiai dar greičiau sužinotų apie artėjančias gamtos stichijas ar kitas nelaimes, šiais metais mieste bus pradėtos diegti naujovės.
– Ar pro Kauną praūžusi vėtra padarė daug nuostolių? Kokie jie? Ar gyventojai gali tikėtis kompensacijų?
– Kiek tiksliai nuostolių patyrė miestas ir gyventojai, dar skaičiuojame. Tačiau jau dabar aišku, kad labai didelių nelaimių ar netekčių šį kartą pavyko išvengti.
Visi duomenys suplaukia pas miesto Civilinės saugos skyriaus budėtoją. Turimais duomenimis, didesnių nuostolių patyrė 8 gyventojai. Nukentėjo jų gyvenamieji namai, sandėliai arba automobiliai, ant kurių užvirto medžiai.
Šiems kauniečiams patarčiau pasikviesti turto vertintojus, kad šie profesionaliai apskaičiuotų nuostolius. Tokiais atvejais, kai nuo gamtos stichijos nukenčia gyventojų turtas, žmonės gali tikėtis, kad nuostoliai bus kompensuoti.
Šį kartą nuostoliai, matyt, nebus labai dideli, todėl kauniečiai dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Jei nuostoliai būna didesni, viršija 1 tūkstantį eurų, kompensacijos skiriamos iš Kauno miesto administracijos fondo.
Išskirtiniais atvejais, kai šalyje būna paskelbta ekstremali padėtis, pinigai kompensuojami iš valstybės biudžeto. Taip buvo, kai vėtros siautė 2010 ar 2012 metais.
– Kokios tarnybos šį kartą turėjo daugiausia darbo? Ar nestinga pajėgų šalinant vėtros sukeltus padarinius?
– Keliose vietose, daugiausia Panemunėje, per vėtrą nulaužti medžiai užtvėrė gatves. Kliuviniai buvo operatyviai pašalinti.
Daugiausia darbo turėjo ir nuostolių patyrė elektros tiekimo įmonė. Kontaktinių elektros tinklų atnaujinimas užtruko keletą dienų, remonto darbai dar vyko šios savaitės pradžioje.
Tačiau praktika rodo, kad pašalinti padarinius, kuriuos sukėlė gamta, pajėgų Kaune užtenka.
– Ar Kaune yra objektų arba gyvenamųjų rajonų, kurie škvalo ar vėtrų atvejais yra ypač pavojingi?
– Kaune yra kelios įmonės, kurios kauniečiams gali kelti grėsmę. Tai – Kauno A.Brazausko hidroelektrinė, Naftos bazė Biruliškių gatvėje, įmonė „Okseta“, kurioje laikomos cheminės medžiagos.
Tačiau jos gali būti pavojingos dėl jose vykstančios veiklos ir nutinkančių avarijų, o ne dėl gamtos stichijų. Aukštus pastatus ar kaminus turinčios įmonės pačios rūpinasi savo turtu ir jo saugumu.
Kai kyla vėtra, kauniečiams pavojingiausios vietos yra miškai, parkai, kapinės. Prognozuoti, kuriomis vietovėmis nusiris stipraus vėjo gūsiai, neįmanoma. Pavyzdžiui, kiekvienos didesnės vėtros metu medžiai būdavo išvartomi Kleboniškio miške. Keista, bet šį kartą vėtra ten neįsisuko. Taip pat pavojingiausi yra seni prie daugiabučių ar nuosavų namų augantys medžiai. Jais rūpintis yra labai svarbu.
Kauniečiai jautriai reaguoja, kai pamato, kad mieste pjaunami medžiai. Mano, kad jei likę nupjautų medžių kelmai iš pažiūros sveiki, vadinasi, augalai nupjauti be reikalo.
Kad žmonės pilietiški, gerai. Tačiau vertėtų labiau pasikliauti gamtos apsaugos specialistais. Medžiai pučiant stipriam vėjui gali griūti ar pasvirti nuo per didelio aukščio ir svorio, todėl juos būtina kasmet genėti.
Taip pat gyventojai aktyviau turėtų prašyti savivaldybės specialistų įvertinti senus medžius. Jie griūti gali ne tik dėl to, kad yra persenę, akivaizdžiai ligoti. Medžiai gali virsti ir dėl to, kad pažeista bent viena jų šaknis ar augdami formavosi neteisingai ir yra pakrypę.
Nors civilinės saugos taisyklės nėra sudėtingos, tačiau gyventojai jų laikytis neretai pamiršta. Išgirdus pranešimus apie galintį kilti škvalą, reikia sutvirtinti laikinus pastatus. Taip pat iš kiemų ar balkonų išnešti ir patalpose paslėpti įvairius daiktus, kuriuos gali nunešti vėjas. Reikia uždaryti langus, atjungti elektros prietaisus.
– Ar kauniečiai sulauks kokių nors naujovių dėl informacijos apie artėjančias ar nutikusias nelaimes?
– Gyventojai nelaimių atveju gali girdėti apie jas informuojančias sirenas. Taip pat gali gauti pranešimus į savo mobiliuosius telefonus. Norint gauti tokias žinutes, reikia atsisiųsti specialią programėlę.
Tačiau žmonės ne visada klauso radijo, ne visada su savimi turi telefonus, taip pat mažai kas supranta, apie kokius pavojus praneša skirtingo intensyvumo sirenos.
Todėl Miesto civilinės saugos skyrius ketina įsigyti moderniausią akustinę informavimo sistemą. Pasitelkus ją kauniečiams žodžiu bus pranešama apie pavojus. Tokia sistema šiais metais bus sumontuota miesto centre. Taip pat Žaliakalnio arba Dainavos seniūnijoje. Pamažu šios sistemos bus įdiegtos visose seniūnijose.
