Penktadienį portalo lrytas.lt užfiksuoti vaizdai liudija, kad nuo hidrometeorologinių reiškinių saugančią plėvelę pastarosiomis dienomis imta taisyti – atsiradusius plyšius bandoma uždengti dar vienu jos sluoksniu.
Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas Andrius Končius ankščiau portalui lrytas.lt aiškino, kad ši priemonė laikinai saugos kalną nuo dar didesnių griūčių.
Panašu, kad apsauga iš tiesų buvo itin ribota, o gruntas virto net ir per apsauginę tvorą. Vis tik geodezijos specialistų dar viena kalno šlaito griūtis jų nenustebino – jie to net gi tikėjosi. Kaip portalui lrytas.lt yra sakęs Lietuvos geodezijos tarnybos (LGT) specialistas Vidas Mikutėnas, nežinia, kas būtų nutikę, jei šlaitas nubūtų buvęs uždengtas. „Po didžiųjų nuošliaužų dalis grunto liko kabėti „ant plauko“. Gruntas sudrėko ir ėmė slinkti žemyn“, – aiškino specialistas.
Paklaustas, kaip numatyta gelbėti kalną, V. Mikutėnas aiškino, kad jau pradėti vykdyti elektrinės tomografijos tyrimai. „Vykdomas viso kalno varžų modelio sudarymas. Bus išsiaiškinta, kurios kalno vietos stipriausios, kurios silpniausios, kad būtų galima pradėti tvirtinimo darbus. Tai nedestrukciniai tyrimai. Vėliau reiks tikrinti gręžimu ir bus gauta informacija, pagal kurią bus daromos išvados“, – sakė V. Mikutėnas.
Bus vykdomas kapitalinis remontas
Per artimiausius dvejus – penkerius metus planuojama nuardyti neautentišką mūrą, stiprinti pilies liekanų pamatus poliais, įrengti drenažo tinklus, pakloti tašyto granito trinkeles, įrengti granitinius laiptus, kur reikia, įrengti stogelius.
Taip pat pakeisti kai kur esančias medines stogo konstrukcijas į skardines. Numatyta išardyti pietiniame šlaite esančio šaltinėlį supančius statinius: atramines sienutes su laiptais, grindinį, įrengti betoninius šulinius, kurie reguliuotų vandens lygį, įgręžti polius šlaite, nuardyta dabartinio tako dalis bus užpilama gruntu. Šlaite planuojama iš grunto planuojama suformuoti savotiškus „laiptus“, gruntas būtų maišomas su žvyru, įrengiamos pinutės, klojamas geotinklas, formuojamos velėnos.
Anot A. Končiaus, pavasarį, be abejo, bus pradėti kapitalinio remonto darbai ir jiems bus pasiruošta – čia reikia dirbti labai atsakingai. „Kiekvienas gali suprasti, kad statybos darbų, rangos darbų vieta yra labai sudėtinga, priėjimas labai ribotas, žinote, kad ties šlaitu yra aukšta atraminė siena“, – pasakojo A.Končius.
Vieta darbui – pavojinga
Pagrindinė kalno problema yra nestabilus paviršinis gruntas, kuris ypač gerai sugeria drėgmę ir įmirkęs sunkios jėgos veikiamas slenka šlaitu žemyn. Specialisto teigimu, bus siekiama stabilizuoti kalno šlaitus dengiant juos sluoksniais gerai tarpusavyje sukimbančių ir drėgmę gerai šalinančių medžiagų. Šiuo metu jau parengta būsimų darbų koncepcija – konkurso laimėtojai turi atlikti inžinerinius skaičiavimus ir atlikti pačius darbus.
Jis pabrėžė, jog bus laukiama, kol pašals ir pradžius, nes tvarkyti šlaitą kol drėgna dėl nuošliaužų pavojaus yra rizikinga tiek patiems darbuotojams, tiek aplinkiniams, dėl to teritorija šiuo metu yra aptverta. „Giluminiai geologiniai kalno sluoksniai išlieka nepaliesti. Pagrindinė žinia žmonėms, kad kalnas kol kas neturi didelių bėdų, bet jos gali atsirasti, jei niekas nebus daroma“, – sakė A.Končius.
Jei orai bus palankūs, būtų šilta ir sausa, anot jo, darbai galbūt galėtų būti atliekami ir žiemą.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
