Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė parlamento Kultūros komiteto posėdyje aiškino, kad Gedimino kalno nuošliaužas išprovokavo 2000 metais pradėti įrenginėti betono juostų žiedai, vadinamieji rostverkai, taip pat pernelyg didelės apkrovos.
Tačiau Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas kalbėjo kiek kitaip: „Tie žiedai yra elementai, kurie laiko šlaito viršutinę dalį, todėl juos būtina stiprinti ir išlaikyti.“
Ragino veikti nedelsiant
B.Kulnytės manymu, darbams vykdyti reikia sulaukti pavasario, bet J.Satkūnas įsitikinęs, kad tai reikia pradėti spręsti rytoj ar poryt, neatidėliojant, nes gresia jau trečioji kalno nuošliauža.
„Nuošliauža – ne autobusas, kurio grafiką galima nustatyti. Gerai – dabar šaltis sukaustęs šlaitą, o jeigu būtų atšilimas ir didelis kritulių kiekis iškristų, atšilimas ir vėl atšalimas, ta nuošliauža tikrai pradėtų judėti.
Todėl neatidėliotinai reikia ją sutvirtinti lynais, kaip kad yra sumanyta geotechnikų konstruktorių“, – aiškino Geologijos tarnybos vadovas.
Anot jo, turėtų būti gręžiamas gilus gręžinys, įgilinama kolona.
Ar reikėjo kirsti medžius?
Dirvožemio erozijos specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Paulo Pereira iš Portugalijos „Lietuvos rytui“ yra sakęs, jog padaryta didelė klaida, kai ant Gedimino kalno buvo iškirsti medžiai: „Jie buvo neįkainojami, saugojo kalną nuo erozijos. Medžių šaknys tvirtai laikė dirvožemį.“
Tačiau Lietuvos specialistai – priešingos nuomonės.
„Kalnas stabilizavosi iškirtus medžius, nes jie buvo seni, sunkūs, jų šaknų sistemos buvo silpnos. Medžiai nebeatliko šlaitų stabilizavimo funkcijos. Atvirkščiai, jie judėdami pradėjo judinti šlaitus“, – dėstė J.Satkūnas.
Nacionalinio muziejaus direktorė pripažino, kad daug metų su kalnu buvo elgiamasi taip, kaip nereikėtų elgtis: „Buvo supiltas blogas gruntas. Statant gynybinę sieną, grindžiant aikštelę tiesiog buvo sukrauta labai daug akmenų, neapskaičiuotos apkrovos.
Inžinieriai, matyt, pamatę tą klaidą, aplink gynybinę sieną pradėjo įrenginėti betonines juostas, kad jos suveržtų sieną. Dabar jau ir tos firmos nėra, juostos nebaigtos įrengti.
Taigi ta nuošliauža buvo tiesiog užprogramuota. Dabar kalnas tiesiog išspjauna į jį įdėtą betoną.“
Užduotis naujai Vyriausybei
B.Kulnytės manymu, Gedimino kalno tvarkymu turėtų užsiimti ne Kultūros ministerija ar muziejus, o Aplinkos ministerija su Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.
Tam pritarė ir R.Karbauskis. Anot Seimo Kultūros komiteto vadovo, kalno gelbėjimas nuo nuošliaužų yra geologijos, o ne paminklosaugos sritis.
Naujai Vyriausybei bus siūloma sudaryti darbo grupę, kuri spręs, kuri institucija bus įpareigota prisiimti atsakomybę už Gedimino kalno gelbėjimą. (ELTA, BNS, LR)
Būta ir tragedijų
* Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. eurų, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. eurų.
* Kalno būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį čia nuslinko didelė nuošliauža. Spalį po gausaus lietaus buvo dar viena didelė nuošliauža.
* Įgriuvų, medžių išvartų, paviršinio sluoksnio nuošliaužų Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant dalį šlaitų.
* Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
* Dėl Gedimino kalno, kuris yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų.
* Istorinių šaltinių liudijimu, 1396 metais nuošliauža nuslinko nuo vakarinio kalno šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybę. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
