„Formuojasi nuošliauža, bandoma stabilizuoti. Šiuo metu nukasama žemė, klojama plėvelė, vėliau bus užversta skalda“, – labai trumpai situaciją portalui lrytas.lt pakomentuoti galėjo Nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojas ūkiui Eugenijus Danielius. Paklaustas, kas rekomendavo pilti skaldą, E.Danielius atsakyti negalėjo. Kol kas su pačia muziejaus direktore Birute Kulnyte susisiekti nepavyksta.
Kaip portalui lrytas.lt yra sakęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geotechnikos katedros vedėjas prof. Arnoldas Norkus, įtrūkos, kurias matome, yra viršutiniame, technogeniniame, sluoksnyje. „Tas sluoksnis bet kada gali atitrūkti ir nuvažiuoti žemyn“, – sakė specialistas.
Pasak prof. A.Norkaus, kad Gedimino pilies kalno šlaitai nenuslinktų, būtina sustiprinti neaiškios kilmės ir struktūros viršutinį sluoksnį, kuris yra pilnas organikos. Iš esmės jį reikia suarmuoti ir prisegti prie to stipraus kalno sluoksnio. Tai galėtų būti ir šaknys, kurios suriša gruntą ir įsigilina į tą stiprųjį sluoksnį. Tačiau gruntas turi būti palankus augalams. Pirmiausia reikėtų nukasti blogą ir užpilti gero grunto. Vis dėlto būtų geriausia prisegti silpnąjį sluoksnį prie stipriojo ir sutvarkyti drenažą, kad paviršiaus vandenys būtų surenkami ir saugiai nuleidžiami.
Geotechnikos specialisto teigimu, kalno stabilumą veikia ir prie jo griūties prisideda intensyvus transporto eismas arčiausiai kalno esančia Arsenalo gatve, anksčiau vykusios Valdovų rūmų statybos, įvairios vibracijos. „Kalną veikia daugybė veiksnių. Tik vieni veiksniai veikia daugiau, kiti mažiau. Vis dėlto daugiausia įtakos kalno šlaitams darė vanduo, kurio prisikaupė dėl įvairiausių priežasčių, tuomet paviršinis sluoksnis tapo jautrus ir nebelaikė“, – konstatavo A.Norkus.
Šiuo metu nuslinkęs šiaurinis kalno šlaitas apdengtas geotekstiline plėvele, kuri saugo silpną gruntą nuo nepalankių meteorologinių veiksnių.
Kaip informavo Kultūros ministerija, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti dar per 800 tūkst. eurų. Jei orai bus palankūs, būtų šilta ir sausa, darbai galbūt galėtų būti atliekami ir žiemą.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir pražudė net 15 žmonių. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
