Susitikusi su aplinkos ministru ir nacionalinio muziejaus direktore, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sakė, kad kalno perdavimas bus svarstomas, bet pirmiausia reikia suvaldyti esamą situaciją.
Anot jos, Gedimino kalnas turėtų būti sutvarkytas iki vasario pabaigos.
Lrytas.lt neseniai rašė, kad prieš pat didžiąsias metų šventes pietinėje kalno pusėje pastebėta naujų įtrūkimų. Nuotraukose matyti, kaip vėl slenka gruntas, susiformavo nuošliauža. Ji dengiama geotekstiline plėvele, kuri turėtų saugoti nuo dar baisesnių padarinių.
Kaip portalui lrytas.lt yra sakęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geotechnikos katedros vedėjas prof. Arnoldas Norkus, įtrūkos, kurias matome, yra viršutiniame, technogeniniame, sluoksnyje.
„Tas sluoksnis bet kada gali atitrūkti ir nuvažiuoti žemyn“, – sakė specialistas. Pasak prof. A.Norkaus, kad Gedimino pilies kalno šlaitai nenuslinktų, būtina sustiprinti neaiškios kilmės ir struktūros viršutinį sluoksnį, kuris yra pilnas organikos.
Iš esmės jį reikia suarmuoti ir prisegti prie to stipraus kalno sluoksnio. Tai galėtų būti ir šaknys, kurios suriša gruntą ir įsigilina į tą stiprųjį sluoksnį. Tačiau gruntas turi būti palankus augalams.
Pirmiausia reikėtų nukasti blogą ir užpilti gero grunto. Vis dėlto būtų geriausia prisegti silpnąjį sluoksnį prie stipriojo ir sutvarkyti drenažą, kad paviršiaus vandenys būtų surenkami ir saugiai nuleidžiami.
Geotechnikos specialisto teigimu, kalno stabilumą veikia ir prie jo griūties prisideda intensyvus transporto eismas arčiausiai kalno esančia Arsenalo gatve, anksčiau vykusios Valdovų rūmų statybos, įvairios vibracijos. „Kalną veikia daugybė veiksnių. Tik vieni veiksniai veikia daugiau, kiti mažiau. Vis dėlto daugiausia įtakos kalno šlaitams darė vanduo, kurio prisikaupė dėl įvairiausių priežasčių, tuomet paviršinis sluoksnis tapo jautrus ir nebelaikė“, – konstatavo A.Norkus.
